Kokybė bei estetika: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fasado renovacija

Kalbant apie išorines pastatų sistemas, nuolat akcentuojami novatoriški techniniai sprendimai, pastebimai naikinamos architektūrinės minties įgyvendinimo bei fasadų sistemų naudojimo galimybių ribos, dar neišnaudotos meninės, estetinės, funkcinės ir techninės ypatybės. 2003 m. atnaujinti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) aliuminio ir stiklo fasadai − tai architekto, konstrukcijų gamintojo, montuotojo ir aliuminio profilių sistemų tiekėjo „Schüco“ bendro darbo rezultatas, išreiškiantis modernią pagarbą jau egzistuojančiai estetikai.

Opera Lietuvoje

Operos meno pradžia Lietuvoje siekia XVII a., kai, praėjus vos trisdešimt šešeriems metams po operos žanro atsiradimo Florencijoje, 1636 m. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teatre Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vladislovo Vazos iniciatyva įvyko pirmosios operos premjera. Nuo XVIII a. vidurio iki XIX a. opera bei baletas buvo globojami ir išlaikomi žymių Lietuvos didikų Oginskių, Radvilų, Tyzenhauzų ir kitų. Pirmoji lietuviška opera (M. Petrausko „Birutė“) parodyta 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje. Nuo 1920 m. šiuolaikinis LNOBT įsikūrė Kaune, iš kur į Vilnių perkeltas 1948 metais.

Nepaisant to, kad teatro raida nuolat buvo sąlygojama permainingos krašto istorijos (pirmasis nepriklausomybės dvidešimtmetis, sovietų ir nacių okupacijos, karas, atgimimas ir šių dienų nepriklausomybės dešimtmetis), nuo pat pradžių LNOBT buvo svarbus muzikinės kultūros židinys bei tikrųjų dvasios vertybių puoselėjimo vieta.

Įgyvendinta ir atnaujinta idėja

LNOBT iki šiol tebėra viena svarbiausių Lietuvos meninės kultūros įvaizdžio dalių, o dabartiniai rūmai, į kuriuos teatras persikėlė 1974 m., jau keletui kartų tapo Lietuvos muzikinės kultūros simboliu.

1962 m. pradėtas ambicingas architektūros profesorės Nijolės Elenos Bučiūtės projektas buvo įgyvendintas 1973-aisiais. Dabartinis LNOBT pastatas yra vienas pirmųjų aliuminio bei stiklo konstrukcijų statinių Lietuvoje. Šiandien, kai XXI a. skelbiamas stiklinių pastatų era, o aliuminio ir stiklo fasadų sistemos dėl savo progresyvumo, aktualumo, universalių taikymo galimybių ir konteksto daugiaprasmiškumo vis dažniau nukonkuruoja tradicines konstrukcijas bei medžiagas, Lietuvos miestuose tampa įprasta, kad vis daugiau statoma stiklinių statinių, neretai tapatinamų su išskirtiniu šiuolaikiškumu.

Kai LNOBT buvo projektuojamas, mintis apie didžiulius stiklo fasadus turėjo atrodyti gana drąsi, nors apskritai pasaulyje stiklas jau seniai nebuvo naujiena. Pasak projekto autorės, pagrindinė pastato koncepcija buvo nulemta jo padėties miesto atžvilgiu. Centrinėje miesto dalyje turinti atsirasti didelė salė vienareikšmiai įpareigojo būsimojo pastato architektūrinę estetiką. Būtent LNOBT fasadas yra pagrindinis elementas, leidžiantis identifikuoti objektą, formuojantis jo estetiką ir suteikiantis statinio išorei individualumo. Įstiklinti fojė balkonai buvo pagrindinė pastato tūrio ir plano idėja. Vietoj būdingos tokio pobūdžio statiniams schemos, kada iš salės patenkama į koridorius, pritaikytas kitas modelis. Šiuo atveju iš salės išeinama tiesiai į erdvius įstiklintus dvylikos metrų aukščio fojė balkonus. Stiklas LNOBT naudojamas kaip priemonė interjero ir eksterjero ribai panaikinti, pasiekti vaizdo vientisumui, leidžiančiam iš vidaus apžvelgti miesto panoramą, o iš lauko matyti įspūdingą pastato interjerą, ir „atidengti“ statinio struktūrai.

2003 m. stikliniai LNOBT fasadai buvo pakeisti atsižvelgiant į pagrindinį autorės – architektės prof. E. N. Bučiūtės – reikalavimą: išlaikyti buvusią statinio koncepciją. Atnaujinant pastato fasadus buvo paliktos visos originalios laikančiosios metalo konstrukcijos. Aliuminio ir stiklo fasadų renovacijai naudotos Vokietijos koncerno „Schüco“ – aliuminio ir stiklo fasadų sistemų lyderio ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – aliuminio profilių sistemos. Pastato išskirtinumas, neeilinė konstrukcija ir noras išsaugoti aliuminio ir stiklo fasado charakterį (vertikalios išorinės kolonos, platūs horizontalūs dalijimai, gana dideli stiklo paketai) darė įtaką apsisprendimui, kokias aliuminio profilių sistemas pasirinkti. Nuspręsta fojė balkonams įstiklinti naudoti šiltą, šiuolaikišką aliuminio profilių sistemą „RS65“, skirtą langams, vitrinoms ir durims, kuri įgalino konstrukcijas montuoti ir stiklinti iš vidaus išsaugojant bendrąją fasado estetiką. Langų blokai buvo tvirtinami prie esamų, išorėje stovinčių metalinių kolonų, jas apsiuvant naujais aliuminio skardos gaminiais. Pirmo ir antro aukštų konstrukcijoms buvo panaudota elegantiškoji „FW50+“ aliuminio profilių sistema, idealiai tinkanti neaukštai esančioms aliuminio ir stiklo konstrukcijoms. Išsaugant pastato autentiškumą, aliuminio profiliai buvo dengiami – anoduojami „C-32“, vadinamąja šampano spalva.

„Schüco“ įrodė, kad turi užtektinai kompetencijos išorinių ir vidinių pastato aliuminio profilių sistemoms gaminti ir joms toliau tobulinti, įtikino, kad geba kurti nauja, įgyvendina pačias novatoriškiausias idėjas, puikiai derina specifinius, unikalius fasadų sprendimus su originaliomis konstrukcijomis, taip pat parodė, kad moka profesionaliai „perfrazuoti“ sena, preciziškai prisitaikyti prie esamų konstrukcinių sprendinių, pagarbiai išlaikyti pirminę pastato architektūrinę išraišką, paliekant išsaugotą objekto išskirtinumą.

Giedrė Mikalauskaitė

UAB „Schüco Vilnius“
Lentvario g. 7, LT–02241 Vilnius
Tel. (8 5) 268 3230
Faks. (8 5) 264 0609
El. paštas [email protected]
Svetainė www.schueco.lt