Komercinių pastatų energinis balansas

Energijos išteklių ir energijos vartojimas bei jų kainos didėja, todėl energijos taupymas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vieni iš pagrindinių energetikos politikos tikslų Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje.

Prekybos centrai yra didžiausi energijos vartotojai iš visų komercinių pastatų, kurių sąnaudos siekia nuo 200 net iki 900 kWh/m²/metus pasauliniu mastu [1]. Didelė dalis elektros energijos yra sunaudojama biurų pastatuose, kadangi juose dažniausiai įrengiamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Komercinių pastatų ŠVOK sistemose yra sunaudojama iki 40–50 % visos pastate sunaudojamos elektros energijos. Pasirinkus efektyvią ŠVOK sistemą galima žymiai sumažinti pastato energijos sąnaudas [3].

Norint taupyti energiją būtina energijos sąnaudų pastate apskaita. Prekybos centruose išdėstomos ne vien prekybinės, bet ir viešojo maitinimo, rekreacijos bei kitos paskirties patalpos ar erdvės. Kiekvienai iš šių erdvių būdingas savitas šiluminis režimas, todėl apskaita turėtų būti atitinkamai individualizuota. Naudojantis apskaita galima atlikti išsamias mėnesio, savaitės ar paros energijos sąnaudų analizes. Priklausomai nuo poreikio, sukaupti duomenys suteikia galimybę palyginti energijos sąnaudas, jų kitimą tiek įvairiose prekybos centro dalyse ar inžinerinėse sistemose, tiek palyginti jas su analogiškų tyrimų rezultatais.

Pastato energijos apskaita leidžia:

· rasti energijos sąnaudas ir išlaidas energijai būdingose pastato dalyse;

· rasti energijos sąnaudas įvairiose inžinerinėse sistemose ir išlaidas energijai ;

· nustatyti vietas, kuriose yra galimybė taupyti;