Frazę, kad teatras prasideda nuo drabužinės, taip pamėgo už valstybės kultūros politiką atsakingi asmenys, kad, vos tik atsiradus lėšų, skubama kuo greičiau jas panaudoti: pakeisti langus, dažyti fasadus, sumontuoti naujas inžinerines sistemas. Pastato ir patalpų būklės gerinimas tapo savotišku įvaizdžio kūrimu. O ko iš tiesų reikia teatrams, koncertų salėms ir kitiems su kultūra susijusiems visuomeniniams pastatams, įsigilinti ir suprasti net nebandoma.

 

Nors nuo sovietinės okupacijos Lietuvoje praėjo daug laiko, jos antspaudus galima matyti ne tik žmonių sąmonėje, bet ir supančioje aplinkoje. Masinei politinei agitacijai  ir propagandai buvo pasitelktos visos meno rūšys. Miestų ir miestelių architektūrinę įvairovę papildė dažniausiai pagal tipinius projektus statomi architektūriniai objektai: kultūros namai, teatrai, kino teatrai, muziejai  ir  pan.  Atgavus  nepriklausomybę,  dauguma  šių  pastatų prarado pirminę paskirtį: buvo palikti likimo valiai arba natūraliai susinaikinti. Ir tik tuomet, kai Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare, atsirado papildomų  lėšų kultūros  centrams  rekonstruoti. Prasidėjusi rekonstrukcijos banga apėmė valstybinių ir rajoninių teatrų, kultūros centrų, daugiafunkcių salių, muziejų, stadionų ir sporto arenų rekonstrukcijas bei naujų objektų statybą. Tačiau tiesioginė rekonstrukcijų lėšų paskirtis aktuali tik atnaujinant esamų objektų architektūrinę dalį bei modernizuojant arba naujomis pakeičiant nenaudingas  ir neefektyvias  inžinerines sistemas. Dažniausiai visi projektavimo darbai vykdomi paskubomis ir masiškai, neįvertinus realių šios srities subtilumų.

Vakarų patirtis  rodo, kad  tokios savitos kultūrinės erdvės nėra projektuojamos greičiau nei per vienus metus. O pas mus visi darbai  trunka  vos  kelis mėnesius. Projektų gausa  ir nustatytų terminų  trumpumas priverčia  visus  projektuotojus  klysti,  nes nelieka  laiko  elementariems  bandymams  ir  tyrimams.  Tokia į užburtą ratą panašėjančia situacija Lietuvoje susirūpino IĮ „Redžius“, užsiimanti teatrų, kultūros namų ir kitų kultūrinės veiklos įstaigų scenos technologijos techninių projektų rengimu ir jiems reikalingos  įrangos  pardavimu  bei montavimu.  IĮ  „Redžius“ savininkas Džiugas Vakrinas teigia: „Scena – sudėtingas mechanizmas. Statant  bet  kokią  gamyklą,  pirmiausia  parenkama technologija, paskui kuriamas pastatas ir t. t. Projektuojant kultūrines įstaigas daroma atvirkščiai: pirmiausia sukuriamas pastatas ir visai užmirštama technologinė grandis. Dėl to atsitinka taip, kad pastatas yra, bet jis neatlieka savo tiesioginės funkcijos. Gal sekretorėms  ir buhalterėms dirbti patogu, bet scenoje greitai ir efektyviai dirbti nepavyksta.“

Dėl  neatsakingai  atliktų  darbų  prireikia  papildomų  investicijų, nes, kaip ir anksčiau, aukšto techninio lygio renginys negali vykti rekonstruotoje erdvėje. Visuomeninės paskirties projektą, beveik visas  jį  sudarančias dalis  (statinio architektūros,  šildymo, vėdinimo, vandentiekio, konstrukcijų, elektros, silpnosios  srovės, ryšių ir telekomunikacijų, automatikos ir t. t.) reglamentuoja statybos techniniai reglamentai, galiojantys Lietuvos įstatymai ir teisės aktai, ISO bei Europos Sąjungos standartai. O kultūrai skirtų visuomeninių pastatų scenos technologinė dalis (ją sudaro sceninė mechanika, sceninė draperija, sceninis meninis apšvietimas, žiūrovių salės apšvietimas, žiūrovų salės, technologinio ryšio, indukcinės kilpos, informacinių pranešimų, gaisro pavojaus bei  sinchroninio vertimo garso sistemos, sinchroninio  vertimo subtitrų sistema, projekcinė vaizdo, monitorinė vaizdo, elektrinė vaizdo arba šviesos diodų, reklaminė ir informacinė vaizdo sistemos) nereglamentuojama Lietuvoje galiojančių standartų ir reglamentų. Teisės aktų bazės nebuvimas lemia tai, kad šios dalies projektuotojais tampa šioje srityje dirbančios įmonės. Normų ir standartų  trūkumas  suteikia  visišką  laisvę  pardavėjams, kurie visada  suinteresuoti  pasiūlyti  atstovaujamų  gamintojų  prekes.

„Dažnai pasitaiko, kad architektas, gavęs projektuoti tokį objektą, supranta, kad jam reikės garso, šviesos ir panašių sistemų. Jis susiranda atsitiktinį pardavėją  ir  į  jį kreipiasi. O pardavėjas pateikia tik įrangos sąrašą, nesukurdamas jokios sistemos. Toliau skelbiamas konkursas, kurį laimėję statybininkai arba kuris nors pardavėjas, atsižvelgdami į projektui skiriamų lėšų sumą, daro tai, ko, jų nuomone, reikia. Taip gaunamas „daiktas“, vadinamas „teatru“, – teigia D. Vakrinas.

IĮ „Redžius“ projektų vadovas Linas Žukauskas, pritardamas įmonės vadovui, pasakojo, kad pasitaiko, jog gauti pinigai išleidžiami liftams ir pan., o pačiai teatro širdžiai, dėl kurios teatras ir yra teatras, lėšų nepakanka. „Mes taip pat susiduriame su autorinės priežiūros stoka. Šiandien visi suspėja projektus įgyvendinti taip greitai, kad autorinei priežiūrai visai nelieka laiko. Architektas priima sprendimą, kuris yra  teisingas, bet  jei nėra priežiūros, statybininkai darbus atlieka savo nuožiūra. Statybininkams sumontavus sistemas, niekas nebekeičiama.“

Šią situaciją komplikuoja ir informacijos stoka. Anot L. Žukausko, užsienyje yra šios srities technikos konsultantų: „Dažnai pats užsakovas samdo technikos konsultantą, kurio pareiga – darbus suorganizuoti taip, kad pastatas atliktų savo tiesioginę funkciją ir visos sistemos funkcionuotų tinkamai, kad darbai būtų atliekami ne tik pagal šabloną „įstatymas, standartas, reikalavimas“, bet ir taip, kad dirbant būtų galima kuo labiau sutrumpinti laiką ir sumažinti dirbančiųjų skaičių, nes tai daug kainuoja. Tačiau šiandien niekas tokių konsultantų nesamdo.“

Kad ir kaip būtų gaila, Lietuvoje nėra nė vienos mokslo įstaigos, kuri ruoštų šios srities specialistus, niekas neorganizuoja seminarų, apmokamų studijų užsienio mokslo įstaigose ar praktikos visuomeninės paskirties objektuose, o esamos programos tik iš dalies  informuoja besimokančiuosius apie scenos  technologijos sistemas. Jauni specialistai dažniausiai turi vadovautis tik teorinėmis žiniomis, todėl neretai pasitaiko, kad technikas gali žinoti tikslą, kurį jis nori pasiekti, bet žinių trūkumas jam neleidžia suvokti, kaip tai padaryti. O teatruose ar kultūros centruose dirbantys senosios kartos specialistai žino, ko  jiems gali prireikti, tačiau  jie nėra susidūrę su šiuolaikinių prietaisų gausa, nežino jų teigiamų ir neigiamų ypatybių. Tačiau net ir toks ilgus metus kvalifkacijos netobulinęs specialistas geriau išmano situaciją nei tik  prietaisus  ir  sistemas  parenkantys  teoretikai.  Todėl  drąsiai galima  teigti, kad šiandien situaciją geriausiai  išmano,  jos poreikius  įsivaizduoja  ir pranašumus bei trūkumus žino sceninėje erdvėje dirbantys  technikai specialistai.

Šio personalo patirties nepaisymas, rengiant techninį projektą, – visos scenos technologijos sistemos įrengimo trūkumas. Tokių  aplinkybių  visuma  trukdo  atsakyti  į  kitus  klausimus:  ar kultūros pastatuose atsainiai parinktos sistemos ekonomiškos? Ar jos turės įtakos meniniam lygiui? Ar sistema bus veiksminga visais atvejais, ar  tik esant  tam  tikroms aplinkybėms? Situacijos sprendimas – techninių projektų konsultantų paslaugos. Šios srities specialistų tikslas – konsultuoti statytojus ir projektuotojus, spręsti sistemų ir erdvių problemas, pateikti visus galimus sprendinius. Deja, tokių specialistų nėra daug, net ir patys užsakovai per mažai tuo suinteresuoti. Taip jie praranda galimybę turėti technologiškai aukšto lygio sistemas, kurios geriausiai atliktų savo tiesiogines funkcijas ne tik šiandien, bet ir ateityje.

Šiandien  jau galima pastebėti  tendenciją, kad rekonstruotiems objektams, praėjus vos keleriems metams, ir vėl reikia rekonstrukcijos darbų. Tai susiję ne tik su atliekamų darbų kokybe, bet ir netinkamu scenos technologijos sistemų panaudojimu. Neužtenka vien pakeisti senos sienų apdailos, vienų  langų kitais ar atnaujinti  inžinerinių sistemų. Reikia  išsamiai  ištirti pastato  inžinerines sistemas. Tokie tyrimai atskleidžia tikrąją pastato ir jo inžinerinių sistemų būklę. Analizė gali parodyti, kad ekonomiškiau statyti naują pastatą.

Dažna ir tokia situacija, kad atliekami visai nebūtini darbai, kuriems ne  tik netikslingai naudojamos  lėšos, bet  ir pakenkiama normaliai veiklai, kai panaikinami žiūrovų salės elementai (priekinės šviesos tiltas ir šoninio apšvietimo ložės, galerijos sceninėje dalyje ir kt.), būtini sceną turinčiai aikštelei. Arba papildomai investuojama į sistemas, kurios nenaudojamos arba panaudojamos vieną kartą (puikus pavyzdys – scenos ratas, kuris būna suprojektuotas per mažas arba niekada nenaudojamas). Tokia rekonstrukcija kainuoja didelius pinigus, nors dažniausiai  jos net neprireikia. Būtina žinoti visus niuansus – kas būtina repertuariniam teatrui, visiškai netinka teatrui, neturinčiam savo repertuaro, ar paprastiems kultūros rūmams.

Visos šios problemos nėra vien tik nedidelės žmonių grupės problemos, tokios komplikuotos situacijos nesprendimas gali  labai brangiai  kainuoti.  Patirtis  rodo,  kad  dėl  netinkamo  pinigų  paskirstymo ar taupymo ne vietoje gali būti neišvengta ir žmonių aukų. Todėl apsimetinėjimas, kad visi projektai rengiami laikantis visų normatyvų ir standartų, gali kainuoti ne tik papildomus pinigus, bet ir žmonių saugumą.

 

Šiandien  rengiami nauji Europos Sąjungos standartai, kuriems įsigaliojus,  naujai  rekonstruoti  visuomeninės  paskirties  statiniai negalės būti eksploatuojami, jei neatitiks saugumo ir techninių reikalavimų. Tačiau jie pasirodys ne anksčiau kaip po metų ar dvejų. Žinoma, bet koks požiūrio pasikeitimas  ir problemos konstatavimas pagirtinas  ir  skatintinas. Todėl derėtų  jau  šiandien skirti dėmesį saugumui ir techniniams reikalavimams. Galime  remtis kitų užsienio valstybių sukurtais standartais  ir  reikalavimais. Geriausiai  kultūrinių  erdvių  reikalavimai  sukurti Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Olandijoje. Remdamiesi  šių šalių patirtimi  ir  reikalavimais, galime  išvengti ateityje būsiančių problemų ir klaidų.

IĮ  „Redžius“  specialistai  pasiruošę  padėti  visiems  projektuotojams  ir statytojams  išspręsti sceninės erdvės problemas  ir pateikti geriausius sprendimus. Daugiau kaip 15 metų įmonės darbo patirtis  ir nuolatinę praktiką turintys specialistai leis sukurti technologiškai aukšto lygio sceninę erdvę.

IĮ „Redžius“
El. paštas [email protected]
Svetainė www.redzius.lt