Lietuvių specialistų kompetenciją pripažįsta ir norvegų investuotojai

Nuo 2002 m. mūsų šalies statybų rinkoje gyvuojančios užsienio kapitalo UAB „Cosma statyba“ pagrindinės veiklos sritys − visuomeninė ir individuali statyba, pastatų renovacija bei remontas. Išskirtinį dėmesį įmonė skiria vidaus bei išorės apdailos darbams, tačiau visuomet teikia ir kompleksines paslaugas. Prieš keletą metų įmonės specialistų kompetencija teko įsitikinti ir Norvegijos verslininkams. Nuo to laiko bendrovė darbuojasi ne vien mūsų šalies statybų aikštelėse, bet nuolat sulaukia pasiūlymų ir iš norvegų investuotojų.

UAB „Cosma statyba“ generalinio direktoriaus Arvydo Makausko teigimu, Norvegijoje dažniausiai tenka dalyvauti rekreacinės paskirties, turizmo objektų statybose, todėl neretai susiduriama su netradiciniais reikalavimais tiek dėl pačių statybų, tiek dėl su jomis susijusių vietinių tradicijų.

Kada pradėjote dirbti užsienyje?

Projektų vadovas Karolis Rutė: Su norvegų užsakovais susipažinome 2005 m. ir jau treti metai sėkmingai bendradarbiaujame. Tuomet norvegų investuotojai ieškojo patikimų partnerių Lietuvoje. Ne paslaptis, Norvegijoje net pavienių specialistų paslaugos, jau nekalbant apie statybų bendroves, užsakovams atsieina gerokai brangiau, o atliekant darbus turizmo objektuose itin svarbūs ir statybiniai terminai. Tai dar labiau padidina statybų sąnaudas. Taigi norvegų verslininkai labai atsargiai rinkosi partnerius. Ilgainiui įgavome pasitikėjimą, todėl kasmet turime vis daugiau objektų, be to, mums patikimi vis sudėtingesni bei atsakingesni darbai.

Kokiuose objektuose teko darbuotis Norvegijoje?

K. R.: Iki šiol daugiausia dirbome Olesiundo mieste, esančiame pusiaukelėje tarp Bergeno ir Trondheimo miestų, bei tokiuose kaimeliuose kaip Dyrkornas, Hellesyltas ir kt. Šios gyvenvietės įsikūrusios šalia fiordų, kur labai gražus gamtovaizdis. Tai rekreacinės zonos, todėl vasarą čia atvyksta daug turistų, sezono metu pro šias vietoves tiesiasi turistinis maršrutas, plaukioja keltai, todėl fiorduoseesančiose gyvenvietėse apstu viešbučių ir kitų poilsio objektų.

A. M.: Teko atlikti rekonstrukcijos darbus ir gamyklų patalpose, įrengti darbuotojų gyvenamąsias patalpas. Ilgainiui mums ėmė patikėti vis didesnius bei atsakingesnius objektus. Pavyzdžiui, viename viešbutyje teko rekonstruoti prezidentinius apartamentus, kur reikėjo ypač daug kruopštumo, nes ten vasarą vykstančios šventės metu turėjo gyventi Norvegijos princas.

K. R.: Šį pavasarį atlikome viešbučio „Brosundet“ (Olesiunde) dalinę rekonstrukciją. Šiame objekte pagal žinomų norvegų architektų projektą teko rekonstruoti pirmąjį viešbučio aukštą: įrengėme jame restoraną bei barą, taip pat keletą kambarių. Norvegams patiko mūsų bedrovės atlikti darbai, todėl bendradarbiausime toliau – netrukus vyksime rekonstruoti kitų 46 šio viešbučio kambarių. Be to, bręsta dar vienas nemažas projektas Hellesylto miestelyje, šalia fiordoesančiame sename mediniame trijų aukštų viešbutyje.

A. M.: Dar vienas įdomesnių projektų, kuriame gali tekti darbuotis mūsų specialistams, − Olesiundo miesto prieplaukoje, šalia viešbučio esantis nedidelis švyturys. Jį mūsų užsakovai neseniai išsinuomojo ir planuoja čia įrengti specialiai jaunavedžiams skirtą 1001 kambarį, kurio apatiniame aukšte būtų įrengta nedidelė virtuvėlė bei dušas, o viršuje visą patalpą užimtų lova.

Kitą unikalų projektą mūsų partneriai ruošiasi įgyvendinti nedidelėje Svinojaus salelėje − šalia seno švyturio esančius namelius ruošiamasi paversti viešbučiu. Praeityje šis švyturys buvo valdomas mechaninu būdu, todėl šalia nuolat gyveno jį prižiūrinčios šeimos. Vėliau švyturį pavertus automatiniu, iš šalia esančių namukų gyventojai išsikraustė. Dabar norvegų užsakovai ruošiasi renovuoti šiuos pastatus ir paversti juos jaukiais nuošaliais viešbutukais. Svečiai čia būtų atskraidinami malūnsparniais ir turėtų progą kurį laiką pasidžiaugti vienatve, atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių bei šurmulio, pasigrožėti juos supančia aplinka, pasiklausyti uolas skalaujančių bangų ošimo.

Koks norvegų užsakovų požiūris į kokybę?

K. R.: Tiesa sakant, pirmąkart susidūręs su tokiuose objektuose norvegų atliekamais darbais buvau nustebintas. Pasirodė, kad tokios rekonstrukcijos atliekamos gan atsainiai, ypač apdailos darbai. Palyginti su situacija mūsų šalyje, lietuviai užsakovai gerokai reiklesni. To priežastis, matyt, ta, kad vienu metu Lietuvoje trūko darbo ir statybininkai imdavosi bet kokios, neretai net nepelningos, veiklos. O užsakovassavo ruožtu „su padidinimo stiklu“ tikrindavo kiekvieną milimetrą. Nuo to laiko ir liko toks įprotis. Norvegijoje to niekas nedaro, norvegai linkę geriau mokėti mažiau pinigų ir nereikalauti tokios kokybės. Dažniausiai norvegų statybininkų atliktas darbasvizualiai atrodo gražiai, tačiau atidžiau pažvelgus matyti, kad tai padaryta toli gražu nepreciziškai.

Ar galėtumėte paminėti tokiuose objektuose atliekamų renovacijos darbų ypatumus?

A. M.: Norvegai dideli savo krašto patriotai, todėl įrengdami turistinius objektus visuomet stengiasi atiduoti duoklę savo krašto praeičiai. Neretas reiškinys, kai nuperkamas, pavyzdžiui, senas žuvų fabrikas ir po rekonstrukcijos jame įkuriama suvenyrų parduotuvė, audimo cechas ir pan. Kaip tik tokią rankdarbių parduotuvę mums teko įrengti. Tokiuose pastatuose užsakovai itin mėgsta palikti kuo daugiau autentiškų detalių – seną skriemulį, vamzdį ar pan. Be to, daugiausia tokių objektų mums teko rekonstruoti be architektų pagalbos, užsakovai tiesiog išsakydavo savo pageidavimus ir patikėdavo visą darbą mūsų bendrovės specialistams.

Dar vienas ypatumas – dėl tokių objektų paskirties daugumą renovacijos darbų tenka atlikti ne sezono metu. Norvegijoje nuo gegužės iki spalio pradžios – intensyvaus darbymečio laikas.

K. R.: Kalbant apie apdailą reikėtų pasakyti, kad darbo principai Norvegijoje tikrai daug kuo skiriasi nuo mums įprastų. Pavyzdžiui, montuodami gipsines pertvaras norvegai vengia naudoti metalinius profilius. Jie renkasi medieną, mat pastaroji čia pigesnė nei metalas, be to, vyrauja nuomonė, kad ši medžiaga kokybiškesnė ir šiltesnė. Tai šiam kraštui būdinga tradicija. Teko pastebėti ir tai, kad atliekant vidaus patalpų apdailą norvegams būdinga neišbaigti plokštumų; jie mieliau viską slepia po dailyjuostėmis, esančiomis tiek prie lubų, tiek prie grindų.

Paprastai senuose pastatuose, kuriuos planuojama rekonstruoti ir pritaikyti turizmo verslui, vyrauja spalvinė bei erdvinė sumaištis − viskas marga, tos pačios patalpos sienos būna išdažytos skirtingomis spalvomis. Tačiau šiandien norvegai mėgsta vidaus patalpas dažyti pastelinėmis spalvomis, dažniausia vyrauja balta spalva. Dažnai ant sienų klijuojami stiklo audinio tapetai, o glaistoma ir dažoma retai.

Mums tenka dirbti su įvairiausiomis medžiagomis. Mūsų specializacija nėra vien tik tam tikro tipo pastatų renovacija, atliekame labai įvarius darbus. Kalbant apie medžiagų pasirinkimą reikia pastebėti, kad atliekant rekonstrukcijas kaimo vietovėse dažniausiai medžiagas parsigabename iš Lietuvos, o miestuose, kur susiduriama su sandėliavimo problema, užsakovai medžiagas dažniausiai pristato patys.

Ar tenka bendrauti su norvegų architektais?

K. R.: Taip, gana dažnai. Norvegų architektai dirba itin profesionaliai: niekuomet nepritrūkstame nei detalių, nei brėžinių. Architektų požiūris į darbą labai atsakingas, jie nuolat bendrauja su darbus atliekančiais statybininkais, prireikus bet kada galima su jais susisiekti. Jei ir kyla kokių problemų, tą pačią dieną gauname smulkų brėžinį su visais reikiamais paaiškinimais ir pan. Manau, mus pasisekė, nes dirbome su garsia Oslo architektų bendrove „Snøhetta“.

Grįžkime prie situacijos mūsų šalyje. Kokios pagrindinės Jūsų įmonės veiklos kryptys?

A. M.: Atliekame įvairios paskirties statinių statybą generalinės rangos pagrindu, statybos ir remonto darbus, pastatų renovaciją, siūlome konsultacijas, sąmatinę ir finansinę ekspertizę, projektų architektūrinę, struktūrinę bei konstrukcinę analizę, statinių, taip pat ir nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų techninę priežiūrą, organizuojame statybos rangovų konkursus.

Gal galite išskirti keletą dėmesio vertų objektų Lietuvoje, kuriuose teko darbuotis jūsų specialistams?

A. M.: Reikia pastebėti, kad, kalbant apie renovaciją, Lietuvoje dauguma darbų jau atlikta. Šiuo metu dar likę senieji didikų dvarai, tačiau pastariesiems reikia didelių investicijų. Kalbant, pavyzdžiui, apie Vilniaus senamiestį, taip pat galima teigti, kad per tuos penkiolika metų jau atlikta nemažai darbų. Mums, be abejo, taip pat tenka nemažai prisidėti prie senamiesčio ir centro pastatų renovacijos, o kartais − taisyti kitų „renovuotus“ objektus.

K. R.: Vilniuje, Kareivių gatvėje, rekonstravome NCBC verslo centrą, atlikome renovacijos darbus VU Medicinos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose, gyvenamuosiuose pastatuose Užupyje, AB banko „Hansabankas“ administracinėse patalpose, daugybėje statinių Gedimino prospekte, tokių kaip drabužių parduotuvė „Gedimino 22“, kavinių tinklas „Double coffee“ bei daugelis kitų objektų. Šiuo metu mūsų specialistai dirba Vilniaus centriniame knygyne ir buvusiame „Vaikų pasaulyje“, o generalinio rangovo teisėmis vykdome daugiau kaip 2 000 m² ploto naujo sveikatingumo ir poilsio centro statybą Palangoje, prie viešbučio „Vanagupė“.

Ką įvardytumėte kaip didžiausią „Cosma statybos“ išskirtinumą?

A. M.: Kiek teko pastebėti bendradarbiaujant su kitais statybų rinkos dalyviais, dažnai į darbą žiūrima su tam tikru nepasitenkinimu, nėra dialogo tarp darbuotojų, vengiama sudėtingesnių iššūkių, darbas atliekamas mechaniškai. Toks požiūris, mano manymu, netinkamas, ypač kalbant apie renovacijos darbus. Mūsų bendrovė prioritetine sritimi laiko architektūriniu ir dizaino požiūriu ypač sudėtingus vidaus apdailos darbus, kuriems atlikti reikia labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Dažnai imamės tų darbų, kurių atsisako kiti, kur prireikia kruopštesnio darbo, išbaigtumo. Aš įsitikinęs, kad itin svarbus bendradarbiavimas su užsakovais ir visų, o ne, kaip dažnai nutinka, tik kai kurių jų norų patenkinimas. Kaip vieną didžiausių mūsų bendrovės pranašumų įvardyčiau itin darnų specialistų kolektyvą bei aukštą darbo kultūrą.