Lietuvos architektų bendruomenė ir kultūra besidominti visuomenė vasarą įpusėjo neeiliniu įvykiu – Lietuvos-Japonijos architektūros savaite „Rytai-Rytai II“.
Renginys, kurį Vilniuje organizavo Lietuvos architektų sąjunga (kuratorė R.Leitanaitė) ir Lietuvos ambasadorius Japonijoje D.Kamaitis, mūsų šalyje vyko antrą kartą. Pirmasis renginys prieš 7 metus vyko Kaune, jo metu laikinojoje sostinėje viešėjo prestižinės Prickerio premijos laureatas architektas F.Maki.
Miestiečiai su šiuolaikine Japonijos architektūra buvo pakviesti susipažinti parodoje „Japonijos architektūros naujoji banga 2009”.
Japonijos architektų delegacija, renginio organizatoriai. Foto: LAS archyvas
Pilnai miesto savivaldybės salei patys autoriai pristatė pažangiausias architektūrines idėjas: nuo buvusioje pramoninėje Inujimos saloje įgyvendinto ekologiško pastato - meno projekto, nenaudojančio jokių papildomų energijos šaltinių, tik saulės, vandens ir žemės energiją, iki neįtikėtinų architektūrinių formų įgyvendinimo.
Diskusijose, vykusiose Šiuolaikinio Meno centre, architektas K.Yokogawa dėstė harmoningo japoniško būsto filosofiją, kurią klausytojai galėjo palyginti su architekto G.Čaikausko apibūdinta lietuviško namo tradicija, paremta per amžius susiklosčiusia simbolika. Apie viešąsias erdves, kaip miesto bendruomeniškumo židinius, nuomonėmis dalinosi architektai T.Grunskis ir T.Ashihara. Pasak pastarojo, Japonijoje viešosios erdvės, kaip neformalaus susibūrimo vietos, beveik nekuriamos; mažų bendruomenių – draugų, kaimynų - gyvenimas vyksta tarp sienų. Liepos 3 dieną miesto Rotušėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Architektūra: kultūros dalis?“ architektai G.Kunihiro ir N.Furuya su kolegomis iš Europos diskutavo apie architektūros, kaip meno srities, suvokimą ir jos reikšmę kultūrai.
KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS
Kartu su architektais profesionalais į Lietuvą atvyko dešimt Japonijos architektūros studentų, kurie kartu su gabiausiais studentais iš Lietuvos architektūros aukštųjų mokyklų visą savaitę plušėjo kūrybinėse dirbtuvėse. 10 Japonijos ir 10 Lietuvos studentų kūrė idėjas, kaip būtų galima sutvarkyti greta Vilniaus senamiesčio esantį Architektūros parką - apie 78 ha ploto probleminę teritoriją Vilnelės pakrantėje.
Kaip žinia, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su privataus verslo atstovais ketina buvusią pramoninę zoną paversti patrauklia miesto centro dalimi ir vietoje fabrikų statyti naują pavyzdinį kvartalą „Architektūros parkas“. Čia būtų įgyvendintos pažangios darnios plėtros, šiuolaikinės architektūros, tausojančios energetikos, patrauklios socialinės aplinkos idėjos. Kvartalas būtų gyvenimo mieste kokybės etalonas, jį lankytų turistai.
Tam, kad ši miesto dalis turėtų patrauklų įvaizdį, būtų pilna žmonių nuo ryto iki vėlaus vakaro, be kitų urbanistinių priemonių, joje turi būti kuriami tam tikri taškai, sukuriantys trauką ir „skleidžiantys energiją“. Tokios urbanistinės erdvės, dariniai vadinami urbanistinės akupunktūros taškais arba magnetais. Jie stimuliuoja didesnės teritorijos vystymąsi, juose buriasi bendruomenės, vyksta kultūrų, idėjų kaita ir sintezė.
Foto: LAS archyvas
Keturis skirtingus projektus pateikę studentai ne vieni trynė Vilniaus Gedimino technikos universiteto stalus – kasdien juos stropiai konsultavo architektai iš Japonijos, taip pat architektai iš Lietuvos (L.Naujokaitis, R.Kilčiauskas, G.Čaikauskas, S.Pamerneckis).
Dirbti su Japonijos studentais ne visiems buvo lengva. Svarbiausiomis bendradarbiavimo kliūtimis tapo kitoks svečių požiūris į hierarchiją: negavę savo idėjai pritarimo iš dėstytojo, japonai, net ir likus nedaug laiko iki projektų pateikimo, nesiimdavo pieštukų. Lietuvaičius taip pat stebino svečių nuostata, kad vyriausias grupės narys savaime laikomas lyderiu, nepaisant kolegų profesionalumo.
Geriausias kūrybinių dirbtuvių projektas „Valley“. Foto: LAS archyvas
Lietuvos architektų sąjungos informacija