Medžiagų parinkimas įrengiant įvairių tipų plokščiuosius stogus
Kvalifikuota pagalba renkantis medžiagas
UAB „Grundolitos statyba“ gali pasiūlyti savo paslaugas architektams, besirenkantiems plokščiųjų stogų dangas. Svarbu suvokti, kad skirtingų tipų pastatams turi būti naudojamos nevienodos medžiagos, kurių dėl informacijos stokos architektai negali pasirinkti pakankamai objektyviai. Parenkant medžiagų rūšis įvairių tipų plokštiesiems stogams, pastatai skirstomi į šešias pagrindines grupes: lengvų konstrukcijų pastatai, gyvenamieji namai, administraciniai pastatai, specialieji pastatai, eksploatuojami stogai bei apželdinti stogai.
Lengvos ir vibracijoms atsparios dangos lengvų konstrukcijų pastatams
Statant šiuos pastatus naudojamos metalinės konstrukcijos, lengvas profiliuotas paklotas. Tokio tipo pastatams priskiriami didieji prekybos centrai, muitinės sandėliai ir kt. Kadangi konstrukcijos lengvos, stogo konstrukcinės medžiagos turi neapkrauti pastato. Taip pat svarbu atsižvelgti į pastato konstrukcijų vibracijas, temperatūrinį plėtimąsi. Atsižvelgusi į keliamus reikalavimus „Grundolitos statyba“ siūlo tokio tipo pastatus dengti polivinilchloridinėmis (PVC) dangomis. Svarbus šios dangos pranašumas − kvadratinis metras sveria tik iki 2 kg (bituminės dviejų sluoksnių dangos – min. 10 kg). Medžiagos taip pat yra greitai montuojamos, kadangi ritiniuose yra apie 30–40 m2 dangos, taigi per tą patį laiką paklojamas žymiai didesnis plotas. Kadangi siūlės suvirinamos karštu oru, vieno ritinio sluoksnis susimaišo su kito ritinio sluoksniu ir gaunama vienalytė medžiaga, praktiškai dukart tvirtesnė nei paprasta danga. Kadangi danga tampa vienalyte medžiaga, taigi išsprendžiama ir pastato vibracijos problema (santykinis PVC stogo dangų padidėjimas yra net iki 20 proc.). Eksploatuojant pastatą beveik atkrinta stogo priežiūros būtinybė, kadangi danga atspari bet kokiam šaknų prasiskverbimui, ne taip dažnai reikia valyti stogą, danga lygi, nėra jokio pabarsto, taigi purvas beveik neužsilaiko. Svarbus polivinilchloridinės dangos pranašumas tas, kad ji neprilydoma prie apšiltinimo medžiagos − tiesiog paklojama ir pritvirtinama varžtais, taigi keičiant stogo dangą nereikia keisti šiltinamojo sluoksnio, taip sumažinant remonto išlaidas. Tarp dangos ir apšiltinimo medžiagos likęs oro tarpas užtikrina ventiliaciją, kuri apsaugo šilumos izoliacinį sluoksnį nuo sudrėkimo. Tai svarbu, kadangi kuo geresnė ventiliacija bus užtikrinta pastate, tuo santykinai geresnė bus šilumos izoliacijos varža, kas labai svarbu apšildant tokio didelio ploto pastatus. Šilumos izoliacijai, atsižvelgiant į kliento pageidavimus, parenkamas polistireno putplastis arba akmens vata. Be abejo, reikia paminėti ir PVC dangų trūkumą − jos lengviau praduriamos nei dviejų sluoksnių bituminė danga, tačiau, kita vertus, tokio tipo pastatų stogai santykinai gerokai mažiau eksploatuojami, be to, įrengus įrenginių eksploatacijos takus ši problema atkrinta. Gyvenamųjų namų stogų paprastai niekas neprižiūri, jais vaikščioti gali bene kiekvienas gyventojas. Taigi šie stogai turi būti itin tvirti ir atsparūs pažeidimams. Bendrovės rekomenduojamas priimtiniausias mazgas – apšiltinimas iš putų polistireno ir ant jo viršaus klojamas cementinis išlyginamasis sluoksnis, kuris dengiamas stogo danga. Cementinis sluoksnis siūlomas dėl to, kad jis kietas ir užtikrina, jog šilumos izoliacija nebus pažeista, o stogo danga turės kietą pagrindą. Stogo dangai rekomenduojama vokiečių įmonės „Vedag“ dvisluoksnė bituminių dangų sistema „Vedatect PYE PV200S5“ bei „Vetatorch SBS“. Sulydyti du medžiagos sluoksniai yra ypač stipriai armuoti, jų beveik neįmanoma pradurti, jie taip pat itin patvarūs ir atsparūs temperatūros pokyčiams. Šiai grupei priskiriami įvairūs daugiaaukščiai ir biuro tipo pastatai, kurie dažniausiai priklauso vienam savininkui. Statant tokius pastatus labai svarbus statybų greitis, norima statyti visus metus be pertraukos. Stogai klojami gelžbetoniniu pagrindu, naudojant keramzitą suformuojamas reikalingas nuolydis. Pastaraisiais metais nuolydžių formavimo darbai gerokai pagreitėjo, nes polistireno gamintojai gali pasiūlyti iš karto reikiamu nuolydžio kampu išpjautą putų polistireną. Be to, formuojant nuolydžius iš putų polistireno nėra rizikos, kad darbo metu medžiagos sudrėks (kaip tai atsitinka su keramzitu). Atsižvelgiant į priešgaisrinius reikalavimus, stogas apšiltinamas arba akmens vata, arba laminuotu putų polistirenu. Tačiau žiemą vykdant statybų darbus nerekomenduojama naudoti akmens vatos, kadangi iš jos sunkiau pasišalina drėgmė, dėl kurios labai suprastėja dangos izoliacinės ypatybės. Tokiais atvejais geresnis sprendimas būtų „Rufax“ arba sustiprintos „Rufax-G“ laminuotos polistireno plokštės. Kadangi bituminės dangos ant polistireno tiesiai lydyti negalima, apatinis dangos sluoksnis priklijuotas ant plokštės, jos sudėliojamos ir tada ant viršaus užlydomas viršutinis dangos sluoksnis. Dirbant žiemos sąlygomis šios medžiagos nedrėksta, nebijo šalčio. Tai žymiai greitesnis ir pigesnis stogo dangos klojimo būdas. Lietuvoje pastarojo tipo pastatų yra nedaug. Jiems galėtų būti priskiriami baseinai, tabako gamybos cechai ir pan. Klojant stogą paprastai įrengiama garų izoliacija, kuri sulaiko iš patalpos išeinančius garus, tačiau klojant tolesnius sluoksnius naudojami tvirtinamieji elementai, pažeidžiantys, praduriantys garų izoliacijos sluoksnį. Jeigu santykinė drėgmė pastate normali, tai nesukelia jokių problemų, tačiau esant didesniam jos kiekiui drėgmė gali patekti į stogo konstrukcijas ir negrįžtamai pažeisti stogą. Puikus sprendimas šioje situacijoje − sistema su savaime limpančiomis dangomis. Vietoje garų izoliacinės plėvelės būtų klojama bituminė danga, kurios viršutinis sluoksnis lipnus, dėl to šilumos izoliacijos plokštės nereikia tvirtinti tvirtinamaisiais elementais, jie paprasčiausiai susiklijuoja. Taip gaunama labai stipri ir visiškai nepažeista garų izoliacija. Ant viršaus klojamas viršutinis dangos sluoksnis. „Grundolitos statybos“ specialistai rekomenduoja bituminę garų izoliaciją „Vedagard SK-plius“, kuri yra puikus ir pakankamai pigus pasirinkimas šio tipo pastatų stogams. Eksploatuojamiems stogams, pvz., automobilių stovėjimo aikštelėms, garažams, gyvenamųjų namų balkonams, pasirinktos medžiagos turi būti itin patvarios ir tvirtos, kad sugebėtų atlaikyti dideles apkrovas. Tokio tipo pastatų grindiniai dažniausiai klojami plytelėmis, po kuriomis dedamas smėlis ar smėlbetonis, sudarantis barjerą nutekėti vandeniui, ir šis kaupiasi konstrukcijoje. Labai svarbu, kad vanduo nutekėtų, o ne užsistovėtų, kadangi tai gali pakenkti stogo patvarumui. Siekiant geriau apsaugoti konstrukcijas nuo galimo sudrėkimo, rekomenduotina stogą kloti bitumine ar PVC danga. Tokiuose stoguose būtina naudoti specialią drenuojamąją plėvelę, kuri dedama ant hidroizoliacijos ir apsaugo nuo vandens užsilaikymo ant jos. Korys yra dviejų tipų. Pirmasis skirtas vertikaliems paviršiams ir nepadengtas geotekstile. Horizontaliems paviršiams naudojamas korys su geotekstilės sluoksniu, kad, kai ant jo viršaus pilamas smėlis ar cementas, jis neužpildytų vandeniui skirtų griovelių. Siekiant užtikrinti tokio tipo pastatų stogo medžiagų patvarumą buvo sukurtas naujas stogo dengimo modelis – vadinamasis atvirkščias stogas. Tiesiai ant gelžbetonio perdangos įrengiama hidroizoliacija, o šilumos izoliacija dedama jau ant jos. Kadangi šilumos izoliacinis sluoksnis yra viršuje, į jį gali patekti drėgmės, dėl to naudojama speciali izoliacinė medžiaga – ekstruzinis putų polistirenas. Rekomenduojama visus plokščiojo stogo dangos sluoksnius vieną nuo kito atskirti įvairiais filtruojamaisiaisaudiniais. Terminio plėtimosi ar vibracijos metu kiekviena medžiaga pagal savo technines ypatybes juda skirtingai, jei visi sluoksniai judėtų vienu metu, tai jie gadintų vienas kitą, tačiau atskyrus juos šios problemos bus išvengiama. Plečiantis miestams, mažėjant želdyno plotams, sparčiai populiarėja polinkis nenaudojamas stogų erdves paversti gamtos kampeliais. Informacijos apie apželdintus stogus yra labai mažai, gamintojai jos skelbia labai nedaug, todėl žinias sunku sujungti į bendrą visumą. Pagrindiniai ant plokščiojo stogo auginamų augalų poreikiai – vanduo ir deguonis, kurių turi būti dirvoje. Tačiau taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kokias apkrovas gali atlaikyti konstrukcija. Augalams augti reikia nuo 30 iki 100 cm žemės. Kadangi jos svoris labai didelis, gamintojai siūlo specialią žemę stogui želdinti. Tai maždaug keturis kartus lengvesnės žemės, dėl jose esančių stambių keramzito, medžio žievės ar kitų dalelių, jos nesukrinta, taigi sugeba išlaikyti pakankamą deguonies kiekį. Kadangi dirvožemis gaminamas specialiai paželdintiems stogams, užtenka vos 8–30 cm storio dirvos sluoksnio. Siekiant aprūpinti želdinius vandeniu ir apsaugoti juos nuo per didelio kritulių kiekio, naudojama speciali drenuojamoji plėvelė, kurioje yra drenuojantys polistireno lakštai, savyje galintys sukaupti nuo 20 iki 100 l vandens, o perteklių paprasčiausiai pašalinti specialiais nutekamaisiais grioveliais. Pasirenkant stogo dangą svarbu atsižvelgti į tai, kad ji turi būti atspari šaknų prasiskverbimui, įvairiems mikroorganizmams. Tokiu atveju rekomenduojama arba vokiečių įmonės „Vedag“ bituminė danga su folijos armavimu, arba PVC danga, atspari šaknų prasiskverbimui. Šios dangos garantuoja, kad stogo želdiniai nepakenks stogo konstrukcijoms. UAB „Grundolitos statyba“ iš konkurentų išsiskiria tuo, kad savo klientams siūlo aukščiausios kokybės medžiagas plokščiųjų stogų dangai, profesionaliai parinkdami ir pritaikydami jas prie pastato tipo. Bendrovė pati neimportuoja medžiagų, o rinkoje ieško geriausio sprendimo, taip užtikrindama, jog jų pasiūlytas variantas bus patikimas, o stogo konstrukcija – patvari. Stogų dengimo darbus atliekanti įmonė „Grundolitos statyba“ yra sukaupusi daug patirties, joje dirba kvalifikuotispecialistai, kurie atsižvelgdami į kliento norus gali pasiūlyti optimalų kainos ir kokybės santykį įrengiant įvairių tipų plokščiuosius stogus. Nuolat neprižiūrimi gyvenamųjų namų stogai
Visus metus vykstančios administracinių pastatų statybos
Dangų klijavimo technologijos pritaikytos specialiems pastatams
Atvirkščio stogo dengimo modelis eksploatuojamiems stogams
Gamtos kampelis mieste − apželdinti stogai
Kokybiškiausio tiekėjo paieškos
2007 m. Vasara