Minint architektą Algimantą Zavišą: rugsėjo 8 diena, Nida
Š. m. rugsėjo 8–9 d. Nidoje vyko kasmetis didelio architektų bendruomenės dėmesio sulaukiantis renginys, skirtas ilgamečio Neringos vyriausiojo architekto, svariai prisidėjusio prie specifinės miesto architektūrinės raiškos susiformavimo Algimanto Zavišos (1935–1998) atminimui. Susirinkusieji šiandienes Neringos problemas nagrinėjo mokslinėje konferencijoje „Neringa profesionalo akimis“, taip pat buvo įteikti Architekto A. Zavišos paramos ir labdaros fondo įsteigti apdovanojimai „Už geriausią rekreacinės architektūros kūrinį“ bei „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“.
Architektas Algimantas Zaviša1
1935 m. gimęs, 1959 m. baigęs architektūros studijas A. Zaviša yra vienas iš ryškiausių Lietuvos modernistinės architektūros kūrėjų. 1967 m. atvykęs dirbti Neringos vyriausiuoju architektu per beveik trisdešimt metų jis sukūrė specifinesarchitektūrinio elgesio Neringoje taisykles, tebegaliojančias ir šiandien. Dėl išskirtinio asmenybės žavesio architektas gan greitai tapo pripažintu „vietiniu“ neringiškiu, o aistra buriavimui (1976 m. jis tapo šio sporto meistru), leidusi Neringą suvokti kaip iš vandens matomą krantą bei išskirtinė pagarba ir žavėjimasis Neringos gamta suformavo ir specifinį jo požiūrį į architektūrą šiame krašte. A. Zaviša parengė nemažai tradicinės Neringos architektūros elementus reprezentuojančių projektų, buvo vienas iš Neringos generalinio plano bendraautorių.
Nuo 1996 m. iki pat mirties A. Zaviša dirbo landšafto architektu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje. Architektas sukūrė netgi savotišką asmeninę naujosios šio krašto architektūros viziją, atsiskleidusią viename paskutiniųjų jo įgyvendintų projektų – Nidos parapijinės Marijos krikščionių globėjos bažnyčios architektūroje (projektuotoje kartu su Ričardu Krištopavičiumi 1998 m.). Aktyviai gindamas Neringos kraštovaizdžio savitumus, A. Zaviša labai prisidėjo prie šio krašto unikalumo, kelis šimtmečius kurto gamtos ir vietinių neringiškių pastangomis, išsaugojimo, taip pat prie specifinių tolesnio elgesio Neringoje gairių suformulavimo. Tad pagrįstai ši įstabi asmenybė laikoma vienu iš šio krašto žmonių, įnešusių svarų indėlį išsaugant ir palaikant specifinį Neringos veidą, jos unikalumą, pripažintą ir pasauliniu mastu, įtrauktą į Pasaulio paveldo kultūros vertybių sąrašą.
Aktualijos
Šiandien unikalaus Neringos kraštovaizdžio išsaugojimas ir tolesnė krašto plėtra yra viena aktualiausių ir didelio visuomenės, susijusių institucijų ir specialistų dėmesio sulaukiančių temų. Todėl dėsninga, jog minint įstabią architekto asmenybę buvo surengta ir šiandienių Neringos problemas nagrinėjanti mokslinė konferencija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos ir Architekto A. Zavišos paramos ir labdaros fondo organizuota konferencija ir diskusijos tema „Neringa profesionalo akimis“ susilaukė didelio architektų, kraštovaizdžio architektų, kultūros ir gamtos paveldo saugotojų bei vietinių gyventojų ir politikų dėmesio.
Rugsėjo 8 d. vykusios konferencijos dalyvius ir pranešėjus pasveikino bei savo atstovaujamų institucijų pozicijas Neringos saugojimo ir vystymo klausimais išsakė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras A. Kundrotas bei Neringos meras V. Giedraitis. Pranešimus skaitė Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas V. Katarskis, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė R. Baškytė, UAB „Urbanistika“ architektas doc. dr. S. Čereškevičius, KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius habil. dr. J. Bučas, Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. P. Kavaliauskas, Trakų istorinio nacionalinio parko Paveldosaugos skyriaus viršininkas, architektūrologijos magistras S. Čepinskas ir Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas doc. dr. P. Grecevičius. Kitą dieną vykusios diskusijos metu aktyviai joje dalyvavę konferencijos dalyviai bei pranešėjai ne tik atskleidė ir suformulavo skirtingas įvairių sričių profesionalų matomas Neringos saugojimo ir vystymo vizijas, bet ieškojo ir bendrų požiūrių, kompromiso galimybių.
Įteikti apdovanojimai
Didelio architektų visuomenės susidomėjimo kasmet sulaukia ir Architekto A. Zavišos paramos ir labdaros fondo, 1999 m. įkurto Prezidento A. M. Brazausko fondo, Neringos miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos ir A. Kuprelytės-Zavišienės iniciatyva. Kasmet nuo 2003 m. architekto gimimo dieną – rugsėjo 8-ąją – įteikiamas apdovanojimas geriausios metų rekreacinės architektūros kūrėjui. 2003 m. įvertinti viešbučio „Medūza“ Palangoje kūrėjai Vaida ir Ramūnas Atai, 2004 m. apdovanoti D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius ir N. Sirutienė už viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcijos projektą Palangoje, o 2005 m. laureatais tapo „Vilniaus plano“ kolektyvas E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė ir K. Vizgirda už Vilniaus Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektą. Nuo 2004 m. fondas įsteigė ir apdovanojamą už viso gyvenimo nuopelnus puoselėjant rekreacinę architektūrą Lietuvoje. Tuomet už viso gyvenimo nuopelnus buvo pagerbtas architektas Petras Lapė, o 2005 m. – architektas Leonas Mardosas.2
Šiais metais aplankę A. Zavišos kapą, Nidoje susirinkę architektai buvo sukviesti į kultūros turizmo ir informacijos centre „Agila“ fondo organizuojamą sueigą, kurios metu Architekto A. Zavišos paramos ir labdaros fondo pirmininkas architektas Leonardas Vaitys pristatė du nominuojamus projektus. Už korektišką elgesį istorinėje aplinkoje nominuotas architekto Gintauto Pamerneckio senųjų gydyklų Druskininkuose, Vilniaus alėjoje, rekonstrukcijos projektas. O skulptoriaus Leono Pivoriūno sukurtas bronzinis apdovanojimas „Už geriausią rekreacinės architektūros kūrinį“ buvo įteiktas architektų komandai „Arches“ – projekto ir architektūrinės dalies vadovui, architektui Rolandui Liolai ir architektams Edgarui Neniškiui, Arūnui Liolai, Saulei Liolienei, Rusnai Vaineikytei bei Liutaurui Nekrošiui už progresyviai rekonstruotus svečių namus „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime. Šiais metais už nuopelnus puoselėjant rekreacinę architektūrą skulptoriaus kurtas apdovanojimas įteiktas profesoriui habil. dr. Vladui Stauskui, kuris kolegų buvo pagerbtas už viso gyvenimo indėlį kuriant Lietuvos kurortų ir nacionalinių parkų projektus.
Elena Nekrošienė
1 Pagal: Buivydas R. Architektas Algimantas Zaviša. Gyvenimo aidai. Vilnius, 2001.
2 Pagal: Vaitys L. Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo apdovanojimai. Archiforma, 2006/2, p. 78–80.
2006 m. Ruduo