Modernios stiklo transformacijos: „Vigaceros“ gamyklos rekonstrukcija
Monotoniški, pliki stiklo fasadai iš architektūros mados tendencijų sąrašo pasitraukė gana seniai, tačiau pats stiklas dėl savo apdirbimo įvairovės, estetikos, modernių sprendimų ir neribotų taikymo galimybių neabejotinai išliks visuomet populiarus. Vienas ryškiausių ir daug žadančių stiklo transformacijų pavyzdžių, pasaulinėje architektūroje išsikovojantis vis stipresnes pozicijas, – stikliniai profliuočiai. Lietuvoje ši medžiaga pasirodė vos prieš kelerius metus, o įgyvendintus projektus, kuriuose buvo taikytas šis sprendimas, vis dar galima suskaičiuoti ant pirštų. Paieškojus pasaulinės architektūros pavyzdžių, originalių U formos stiklinių profliuočių pritaikymo būdų įvairiausios paskirties objektuose tikrai nepritrūktume.
Vieną tokių pavyzdžių galime rasti Pietryčių Ispanijoje, Mursijos mieste esančiame pramoniniame rajone, kur prieš kelerius metus buvo vykdomas čia įsikūrusios metalo gaminiais prekiaujančios ispanų bendrovės „Vigaceros SL“ senojo gamybinio pastato renovacijos ir išplėtimo bei naujo įmonės biuro pastato statybų projektas. Norėdami įgyvendinti šį ambicingą projektą, priekabūs užsakovai pasirinko gana jauną, tačiau pasaulinį pripažinimą spėjusį pelnyti ispanų architektų biurą „Clavel Arquitectos“, kuris, beje, ir garsėja kaip besispecializuojantis kompleksinių objektų projektavimo srityje. Nors šis biuras gyvuoja dar visai neilgai, jo architektai apdovanoti daugiau kaip 35 nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais, o jų projektai buvo publikuoti daugelyje žymiausių architektūrai skirtų periodinių leidinių Japonijoje, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Turintiems tokią patirtį „Clavel Arquitectos“ architektams įkvėpimo ieškoti toli neprireikė, impulsą kūrybinėms idėjoms ir „Vigaceros“ biuro erdvės koncepcijai suteikė pačios įmonės gaminamos metalo konstrukcijos bei šio rajono architektūra.
Pagal užsakovų užduotį naujojo bendrovės „Vigaceros“ biurų bei prekybinės paskirties erdvės projekto kūrimas buvo traktuojamas kaip galimybė sukurti rafnuotesnį įmonės įvaizdį ir suteikti jai priklausančiai pramoninei zonai patrauklios bei modernios estetikos. Naujasis priestatas buvo įkomponuotas išilgai senosios gamyklos, o jo pagrindinis fasadas tapo į gatvės pusę žvelgiančiu išraiškingu „Vigaceros“ veidu. Ispanų gamintojų produkcija padiktavo ne vien eksterjero ir interjero sprendimus, bet ir būsimojo pastato konstrukcijoms taikytas medžiagas – plieną ir stiklą, – jos taip pat tapo užuomina į įmonės gaminamus produktus, kurių nemažai buvo naudota įgyvendinant šį projektą.
Norėdami sujungti senąsias ir naująsias erdves į vieningą visumą „Clavel Arquitectos“ architektai nusprendė dalį naujojo dviaukščio pastato integruoti į jau esančios gamyklos „bloko“ apatinį aukštą – naujoji pardavimo salė įkomponuota abiejų statinių erdvėse. Šioje pastato dalyje sumontuoti 13 m ilgio statramsčiai išlaiko erdvę be kolonų. O biurų erdvė buvo suformuota viršutiniame aukšte, į ją veda prie pagrindinio įėjimo esantys laiptai. Kitais laiptais iš viršutinio aukšto galima nusileisti tiesiai į gamybines patalpas.
Norint sukurti kuo erdvesnę patalpą apatiniame prekybinės paskirties aukšte, buvo atsisakyta piliorių. Naująjį ir senąjį pastatus vienija ne tik fziniai bei konceptualūs ryšiai, bet ir bendros inžinerinės sistemos – vėdinimo bei kondicionavimo įranga. Įrengiant pastarąją dar kartą atiduota duoklė bendrai pastato koncepcijai, atspindinčiai įmonės veiklą – vėdinimo ir kondicionavimo sistemų vamzdžiai ne paslėpti, kaip įprasta, o demonstratyviai eksponuojami pastato viduje, pačioje matomiausioje vietoje.
Norint sukurti kuo erdvesnę patalpą apatiniame prekybinės paskirties aukšte, buvo atsisakyta piliorių. Naująjį ir senąjį pastatus vienija ne tik fziniai bei konceptualūs ryšiai, bet ir bendros inžinerinės sistemos – vėdinimo bei kondicionavimo įranga. Įrengiant pastarąją dar kartą atiduota duoklė bendrai pastato koncepcijai, atspindinčiai įmonės veiklą – vėdinimo ir kondicionavimo sistemų vamzdžiai ne paslėpti, kaip įprasta, o demonstratyviai eksponuojami pastato viduje, pačioje matomiausioje vietoje.
Medžiagos pastato konstrukcijų gamybai buvo ruošiamos pačioje „Vigaceros“ gamykloje. Pastato fasado sprendimams buvo taikomos stiklinių profliuočių konstrukcijos, perforuoti, galvanizuoti ir COR-TEN tipo ilgainiui besioksiduojantys plieniniai lakštai. Derinant šias medžiagas buvo kuriami pastato vizualiniai ryšiai, viena vertus, siekiant skirtingas medžiagas tarsi sulieti į vieną visumą, kita vertus, stengtasi, kad pastarosios kartu išlaikytų ir savo individualumą bei atskleistų akcentų žaismą. Fasado apdailos medžiagos prie konstrukcijos buvo tvirtinamos ne kraštuose, bet tam tikruose tarpiniuose taškuose. „Clavel Arquitectos“ architektų įsitikinimu, toks sprendimas leidžia aiškiau įžvelgti jų ypatybes bei pranašumus. Jis parankus tuomet, kai siekiama fasado vientisumo, bet kartu norima įkomponuoti nederančius langus. Taigi taikant stiklinius profliuočius visą sieną galima paversti vientisa, nors kitoje pusėje bus aklinos sienos su langais. Taip gaunamas vientisas fasadas, vakare nuo šviečiančių zonų įgaunantis dar ir įdomių grafkos elementų. Kurdami „Vigaceros“ pastato projektą ispanų architektai išnaudojo ir šį stiklinių profliuočių pranašumą – vidaus erdvių apšvietimas tiesiogiai lemia ir pastato išorėje esantį fasadą, ant kurio besipuikuosiančios „Vigaceros“ inicialų raidės dieną ir vakare gali tapti itin ryškios ar vos įžiūrimos.
Apatiniame aukšte išilgai pastato fasado suformuotas dvigubas fasadas. Pirmoji jo dalis stiklinė, antroji – kiek atitrauktas netaisyklingos zigzago formos perforuoto nerūdijančiojo plieno ekranas, laikantis milžiniškus bendrovės „inicialus“. Dienos šviesoje užrašas dominuoja, o naktį dėmesį patraukia apšviestas interjeras.
Charakteringiausias naujojo Vigaceros“ priestato bruožas – pusskaidris U formos stiklinių profliuočių fasadas. Pasak ispanų architektų, šiame objekte vienas svarbiausių vaidmenų atiteko būtent stiklui bei kitoms šviesą atspindinčioms medžiagoms, kurių čia naudota itin gausiai. Medžiaga pasirinkta ne atsitiktinai – stikliniai profliuočiai išsiskiria keliomis unikaliomis ypatybėmis, leidžiančiomis išgauti originalius architektūrinius sprendimus: U formos profliuotis, palyginti su plokščio stiklo lakštais, turi labai didelę laikančiąją apkrovą, todėl laikančiosios profliuočio kolonos jų netvirtinant horizontaliai gali būti įrengtos labai aukštos. Be to, dėl U formos stikliniam profliuočiui nereikia vertikalių šoninių tvirtiklių. Taip gaunamas didžiausias stiklinis fasado ar vidinių pertvarų plotas su minimaliais karkaso profliais. Atsitiktinai ar tyčia sugadintas stiklinis profliuotis gali būti lengvai išmontuotas, į paruoštą vietą vėl galima įstatyti naują stiklą ir tinkamai užsandarinti.
Didžioji pastato fasado dalis padengta beveik 6 m aukščio plačiomis stiklinių profliuočių juostomis visiškai be jokių išorėje matomų laikančiųjų metalo konstrukcijų. Didelis šio produkto pranašumas − galimybė „žaisti“ su stiklinio fasado spalvų ir faktūrų įvairove. Fasade įkomponuoti „skelto“ stiklo akcentai leidžia pastatui atitrūkti nuo įprastos „stiklinės monotonijos“, be to, varijuojant fasado kampais pačios medžiagos skirtingu paros metu ir esant skirtingam apšvietimui kuria netikėtus ir daugialypius vizualinius efektus.
Tomas Lapinskas
Nuotraukos „Clavel Arquitectos“
Nuotraukos „Clavel Arquitectos“
2008 m. Žiema