Muzikinės transformacijos

Vilniaus kongresų rūmai, sovietmečiu pradėti statyti kaip Politinio švietimo namai, po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo atgimė kaip Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salė ir tapo vienu ryškiausių profesionaliojo meno bei klasikinės muzikos sklaidos centrų. Sėkminga svarbių kultūrai visuomeninių organizacijų veikla sovietinio laiko propagandinės politikos poreikiams statytuose objektuose − sveikintinas ir džiuginantis reiškinys. Tai būtų galima pavadinti sėkminga sovietinės architektūros integracija į šiuolaikinį miesto gyvenimą.

Sovietmečio Lietuvos architektūros modernizmas – svarbus Lietuvos architektūros ir meno raidos etapas, taip pat ir istorinio laiko liudininkas. Deja, ne visi vertingi to meto statiniai susilaukia tokio likimo, kaip Kongresų rūmai, – iki šiol merdi Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, Vidaus reikalų ministerijos Kultūros rūmai, Profsąjungų kultūros rūmai ar kiti vertingi praėjusio laikotarpio liudininkai. Tokiame kontekste šiais metais įgyvendintas Vilniaus kongresų rūmų fasado apšvietimo projektas gali būti traktuojamas ir kaip puikus būdas rūsčią sovietinio modernizmo raišką diskretiškai priartinti prie šiuolaikinės viešųjų pastatų išraiškos sampratos.

Apie Vilniaus kongresų rūmų fasado apšvietimo projektą, jo įgyvendinimą ir šiuolaikines fasadų apšvietimo tendencijas kalbamės su vienu iš projekto autorių dr. Genadijumi Zablockiu.

Kokia pagrindinė Vilniaus kongresų rūmų fasado apšvietimo idėja?

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas, maestro Gintaras Rinkevičius norėjo, kad šie rūmai taptų išskirtiniai, pastatas atspindėtų savo funkciją, taptų patrauklus, jo aplinka saugi. Rūsčios išvaizdos statinys, menkai apšviestos jo prieigos ir pasikeitusi funkcija netenkino šeimininkų, tad buvo nuspręsta, kad pastatas turi atrodyti kitaip, lengvesnis –kaip pati muzika.

Ieškant sprendimo, paaiškėjo, kad situacija gana komplikuota. Pastato fasadas – didelių plokštumų kompozicija, kurią, skirtingai nei klasikinę architektūrą, sunku įdomiai apšviesti. Taip pat arti pastato auga medžių, užstojančių dalį fasado žiūrintiesiems iš toliau. Be to, pastato prieigas riboja gatvė, o už gatvės esančioje aikštėje taip pat negalima statyti iš toli apšviečiančių šviestuvų. Sprendimui įtakos turėjo ir maestro. Vienas jo reikalavimų – kad projektas būtų ekonomiškas, taigi dėl šios ar kitų priežasčių buvo nesutikta su keliais mūsų siūlomais tradiciniais apšvietimo variantais.

Nusprendėme, kad pastato apšvietimą reikia sieti su muzika, kuri yra lengva, skaidri, susijusi su minties grožiu, svaja. Svajojame žiūrėdami į dangų, tad ir kilo idėja sukurti žvaigždėto dangaus skliauto iliuziją ant fasado. Sukūrę apšvietimo vizualizaciją, įsitikinome, kad mažomis švieselėmis nusagstytas fasadas tarsi palengvėja, atrodo gilesnis, „skambesnis“ ir įdomesnis.

Kokį technologinį sprendimą pasirinkote idėjai įgyvendinti?

Ne iš karto ryžomės tiek daug šviestuvėlių tvirtinti prie fasado, o apsisprendus kilo kita problema – techninis įgyvendinimas. Rūmų fasadas tinkuotas maždaug prieš penkiolika metų, todėl netgi nuogąstauta, kad pajudintas tinkas gali nubyrėti. O juk kiekvienas šviestuvas ant pastato turi būti pritvirtintas, jam reikia energijos, tam reikėtų laidus slėpti po tinku, o gadinti esamą fasadą neleista. Pasitarę su elektrikais, radome sprendimą, kaip negadinti, nesupjaustyti, negręžti fasado ir išdėlioti šviestuvus taip, kad nesimatytų nė vieno laido. Tai mums pavyko puikiai.

Kadangi idėja buvo sukurti žvaigždėto dangaus iliuziją, teko ieškoti šviestuvų, kurie būtų nedideli. Pasirinkome vos prieš trejetą metų pasaulyje pasirodžiusią naujieną – diodinius šviesos šviestuvus (angl. LED). Tai puslaidininkiniai prietaisai, skleidžiantys šviesą. Šis sprendimas gana efektyvus – sunaudojama mažai energijos, mat visam fasadui apšviesti reikia panašiai tiek energijos, kiek dviem kaitrinėms lemputėms. Be to, tokių prietaisų nereikia prižiūrėti, manome, kad šie Kongresų rūmų fasado šviestuvai turėtų tarnauti apie 15–20 metų, t. y. apie 100 tūkst. valandų.

Buvo ir kitokių klausimų – šių šviestuvų apšvietimo kampas gana siauras, aštrus, tad iš arti jų gali visai nesimatyti. O mūsų tikslas buvo pasiekti tokį efektą, kad „žvaigždelės“ būtų matomos tiek iš arti, iš apačios, tiek ir iš toli. Tad teko atlikti skaičiavimus ir parinkti tokius kampus, kad šviestuvai būtų matomi iš visur. Dabar visi šviestuvai palenkti į apačią tam tikru kampu, kuris priklauso nuo kelių skirtingų kompozicinių linijų. Toks sprendimas sukėlė nemažai sunkumų elektrikams, rengusiems apšvietimą. Pastato fasado aukštis – apie devyniolika metrų, darbai vyko pavasarį, nepalankiomis oro sąlygomis, tad montuotojams teko dirbti ypač kruopščiai.

Kuo išsiskiria estetinės diodinių šviestuvų ypatybės?

Šių šviestuvų funkcija yra labiau pažymimoji, pabrėžiamoji nei apšviečiamoji, jais kurti pakankamą apšvietimą būtų per brangu ir neekonomiška. Efektyvesnis sprendimas būtų liuminescencinės ir halogeninės metalo lempos. Tačiau šiuo atveju fasadą reikėjo būtent „nužymėti“, išskirti iš aplinkos, ir šviesos diodai buvo pats geriausias sprendimas. Jų pranašumas akivaizdus – mažos energijos sąnaudos, ilgaamžiškumas, įmanomas skirtingas šviesos laukas, nedideli matmenys, įvairus galingumas. Be to, gana paprasta pagaminti agresyviems aplinkoms veiksniams atsparius šviestuvus, tad jie gerai tinka pastato išorei apšviesti. Tokio paties tipo šviestuvais pažymėjome ir laiptelių liniją prie centrinio įėjimo. Čia neatsitiktinai pasirinkome mėlyną spalvą – ji labiausiai tiko prie technicistinių nerūdijančio plieno turėklų. Tad vakare matomas gražus mėlynos šviesos atspindžių ant metalinių turėklų žaismas.

Diodiniai šviesos šviestuvai Lietuvoje dar naujiena, nors jau gana dažnai nedideliais kiekiais naudojami privačiuose pastatuose. Tačiau tokio dydžio ir masto projektas, kuriame buvo panaudota daugiau nei 160 šviestuvų, yra vienas pirmųjų Lietuvoje.

Ar kūrėte papildomą pastato prieigų apšvietimą?

Apšviesti fasadą buvo tik viena projekto dalis. Dar reikėjo pasiekti, kad pastatas taptų gražus, jo aplinka saugi. Vakarinis apšvietimas yra glaudžiai susijęs su psichologinio saugumo atmosfera. Pasąmoninė reakcija – žmogus nori būti ten, kur šviesu, nes tamsa kelia pavojaus jausmą, o tamsios pastato prieigos tikrai netraukė žiūrovų. Aplink pastatą, pirmo aukšto lubose buvo įmontuoti neekonomiški ir nelabai efektyvūs seni šviestuvai, apšvietę pastato prieigas ir patį pastatą. Senas kaitrines lempas pakeitėme naujomis liuminescencinėmis, leidusiomis žymiai stipriau apšviesti prieigas bei sutaupyti bene penkis kartus daugiau energijos. Tad dabar aplink pastatą nebeliko neapšviestų kampų ir, praėjus dar palyginti nedaug laiko, Kongresų rūmų administracija jau pastebėjo, kad labai sumažėjo vandalizmo atvejų.

Kokios apskritai viešųjų pastatų fasadų apšvietimo tradicijos Lietuvoje?

Apie apšvietimo tradicijas Lietuvoje kalbėti gana sunku. Be abejo, kažkokios tendencijos jau ima ryškėti, tačiau galima galvoti tik maždaug apie pastaruosius dešimt metų. Jei neklystu, vieno pirmųjų didesnių viešųjų pastatų išorinio apšvietimo projektų objektas buvo Prezidento rūmai, jis vykdytas apie 1997–1998 metus. Kitas išskirtinas etapas – Vilniaus savivaldybės skelbtas didelis konkursas miesto bažnyčių išorei apšviesti. Vėliau būta tik pavienių apšvietimo darbų, tad tradicijos kol kas labai jaunos.

Įvardykite pastaruoju metu pasaulyje gimstančias fasadų apšvietimo naujoves. Ar rėmėtės jomis įgyvendindami Kongresų rūmų apšvietimo projektą?

Be abejo, rėmėmės. Visas apšvietimo tendencijas pirmiausia lemia technologijos. O „karščiausios“ šios srities naujienos ir yra puslaidininkiniai šviesos diodai, spalvotos halogeninės metalo lempos, spalvotos liuminescencinės lempos, labai galingi šviestuvai (prožektoriai), grindinių šviestuvai (juos reikia ypač rūpestingai įrengti). Specifinėsesritysetaippat naudojama daug ksenoninių lempų, tarnaujančių net 90 tūkst. valandų, jas taip pat galima labai įdomiai pritaikyti. Taip pat vis didėja apšvietimo valdymo, spalvoto apšvietimo galimybių svarba. Kongresų rūmuose įdiegėme paprastą valdymo sistemą – įrengti davikliai, kurie reaguoja į šviesą ir automatiškai įjungia ar išjungia šviestuvus. Kaip sudėtinga fasadų apšvietimo dalis išskiriama tolesnė jo priežiūra. Jei fasadas didelis, prižiūrėti jo apšvietimo sistemą gali būti sudėtinga ir brangu, todėl viską reikia iš anksto numatyti, kad priežiūra būtų kuo pigesnė ir paprastesnė.

Tai, kokios naujovės ir kaip bus panaudotos konkrečiame projekte, pirmiausia priklauso nuo kūrėjų – architekto, šviesos dizainerio, taip pat nuo paties pastato, jo paskirties. Todėl nedrįsčiau įvardyti bendrų tendencijų.

Koks naujovių, taikomų Lietuvoje ir pasaulyje, santykis – ar labai atsiliekame?

Manau, kad jei kiek ir atsiliekame, tai visi sunkumai pirmiausia susiję su finansais,onesuidėjųaržiniųtrūkumu.Naujovės kainuoja brangiau nei įprasti sprendimai. Lietuvos rinka, deja, maža, ir užsakovas ne visuomet gali ir nori skirti daugiau lėšų, ne visada gali leisti sau rinktis naujausius pasiūlymus. Nors mūsų galimybės diegti šios srities naujoves, manau, yra visiškai tokios pačios, kaip ir kitur, skiriasi tik investicijos. Mes galėtume sukurti moderniausias sistemas, jei tik atsirastų potencialių pirkėjų, ir jei, žinoma, tokių sistemų reikėtų. Taip pat manau, kad gerą apšvietimą galima sukurti ir naudojant ne pačias brangiausias priemones.

Kaip vertinate dabartinį viešųjų pastatų fasadų apšvietimą Lietuvoje? Ar pasitelkiamos naujausios technologijos, ar pasiliekama prie tradiciškesnių variantų?

Džiaugiuosi jau tuo, kad tokių projektų apskritai yra, ir kuo daugiau jų bus, tuo geriau. Esama tikrai gerų sprendimų, nors – kaip visada – idealių projektų nebūna. Bet ir tokiems projektams parenkami ne patys brangiausi variantai, prabangesni apšvietimo projektai reti.

Tačiau pagrindinis dalykas − bet kokį apšvietimą kuriant, reikia pradėti nuo idėjų, kurių mūsuose yra neblogų. Idėja turi atspindėti pastato koncepciją, jo istoriją ir paskirtį. Kai ji įgyvendinama apšvietimo projekte, viskas gerai. Tai yra esminis dalykas. Tuomet, žinoma, reikia ieškoti ir geriausiai koncepciją atitinkančios technologijos. Mes ėjome šiuo keliu ir manome, kad sprendimas pasiteisino.

Ačiū už pokalbį.

UAB "Aketa ir Ko"
P. Lukšio g. 32, Vilnius ("Domus galerija")
Tel. (8 5) 233 3297, 274 1167
Faks. (8 5) 213 6319
El. paštas [email protected]
Svetainė www.aketa.lt