Nacionalinio stadiono konservavimui lėšų nerandama

Iki šiol nesutariama, kas privalo skirti lėšas ant Šeškinės kalvų stūksančių nacionalinio stadiono griaučių išlaikymui: Vilniaus savivaldybė ar Vyriausybė.

Šiuo metu būtina rasti bent 330 tūkst. litų, rašo dienraštis „Vilniaus diena“.

Nuo sausio 4 dienos už Nacionalinio stadiono apsaugą atsakinga nebe „Veikmė“, o savivaldybės bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“. Pastarosios vadovybė skubiai surengė konkursą apsaugos paslaugoms pirkti. Konkursą laimėjusiai bendrovei, kurios pavadinimo „Vilniaus kapitalinė statyba“ neatskleidžia, už nebaigtų statyti griaučių apsaugą per mėnesį teks mokėti apie 25 tūkst. litų. Per metus sudarytų solidi 300 tūkst. litų suma.

Be to, teismui nutraukus stadiono statybos sutartį tarp „Vilniaus kapitalinė statybos“ ir „Veikmės, preliminariai dar apie 30 tūkst. litų teks atriekti atliktų statybos darbų inventorizacijai. Konkreti suma paaiškėtų po viešojo konkurso. Savivaldybėje kilo ginčas, kas už šias paslaugas turėtų mokėti.

Kadangi objektas įregistruotas kaip savivaldybės nuosavybė, „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus Renato Dūdonio nuomone, savivaldybė ir turėtų skirti lėšų jo apsaugai bei inventorizacijai.

Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas tikino, kad kol miesto biudžete nenumatytos lėšos stadiono inventorizacijai, tol jis negalįs nieko bendrovei pavesti, antraip už darbus apie 30 tūkst. litų teks jam atseikėti iš nuosavos kišenės. Be V. Milėno pavedimo „Vilniaus kapitalinė statyba“ neturi teisės skelbti konkurso minėtiems darbams atlikti.

V.Milėnas tikina, jog stadionas – nacionalinis objektas, finansuojamas iš Vyriausybės lėšų. Esą ši turėtų prisiimti ne tik finansinius įsipareigojimus už stadiono apsaugą bei inventorizaciją, bet ir surasti 15 mln. litų stadiono griaučių baigtiniam betonavimui. Antraip metalinės konstrukcijos, į kurias investuota 110 mln. litų, nuo drėgmės bei temperatūros svyravimų gali sutrūnyti.

„Dabar stadionas tarsi pamestinukas, su kuriuo nežinia ką daryti: nei neštis, nei išmesti. Kito kelio nėra, būtina kreiptis į Vyriausybę, nes tai – nacionalinis objektas. Reika atlikti ir jo inventorizaciją, nes iš to teisinės pasekmės išplaukia, ir baigti betonavimo darbus būtina. Tik tada jis stovės saugiai tiek, kiek reikia, kol ateis geresni laikai“, - nuomone dalijosi V. Milėnas.

Pirmadienį savivaldybėje nuspręsta vesti derybas su Vyriausybe dėl lėšų skyrimo. Tačiau šios atstovai tikina šiemet nematą galimybių iš valstybės iždo papildomai atriekti 330 tūkst. litų.

„Vyriausybė, per išvažiuojamąjį pasitarimą Vilniaus miesto savivaldybėje, pirmiausia paprašė savivaldybės atlikti galimybių studiją. Ji parodytų, ar stadionas turėtų būti statomas dabartinėje vietoje, ar objektas galėtų būti statomas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, kokie būtų pateikti galimi sprendimai. Kol tokios galimybių studijos nėra, Vyriausybė negali ir neketina prisiimti jokių įsipareigojimų, susijusių su šio objekto finansavimu“,– komentavo Finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Preliminariai tokia galimybių studija atsieitų apie1 mln. litų.
 
in Kita
Nacionalinio kongresų centro LITEXPO įkūrimas – valstybei svarbus ekonominis projektas