Naujas kontrolės mechanizmas, taikomas fasadų šiltinimo sistemoms

Aplinkos ministerija 2005 m. gegužės 4 d. „Valstybės žiniose“ pateikė išaiškinimą „Dėl reikalavimų fasadų šiltinimo sistemoms“ (Inf. pr. 2005, Nr. 37), kuriame buvo nurodyti ir rekomenduojami deklaruoti rodikliai bei įvardytas reikalavimas tiekiant sistemas į rinką ar vartotojui pateikti ir reikalavimus, kaip jas tinkamai montuoti. Iš esmės tai skambėjo kaip rekomendacija pradėti taikyti ETAG 004 reikalavimus. Kaip šis kontrolės mechanizmas veiks – dar sunku pasakyti, nes praktikos nėra, todėl diskusijoje apie naujus įsipareigojimus gamintojui, tiekėjui ir statybininkui pakvietėme dalyvauti UAB „Stomix Vilnius“ direktorių Rimantą Januševičių, LR aplinkos ministerijos Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėją Editą Meškauskienę ir KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vyr. mokslinį darbuotoją dr. Raimondą Bliūdžių.

Rodos, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl atsiranda fasadų šiltinimo klaidų?

R. Januševičius: Išorinės termoizoliacinės kompozicinės šiltinimo sistemos darbų klaidas skirstyčiau į tris pagrindines grupes: projektavimo, šiltinimo sistemų komponentų (medžiagų) parinkimo ir montavimo.

Labai retai projektuojant pastatą parengiamas atitvarinių sienų šiltinimo darbo projektas. Užsakovui taupant apsiribojama tik techniniu projektu, todėl visa pastato nelaikančių konstrukcijų sprendimų laisvė ir iš dalies atsakomybė perkeliama ant rangovo pečių. Rangovai, atliekantys šiltinimo darbus, ne visuomet kompetentingi parengti darbo projektą, dėl to darbai atliekami remiantis vien patirtimi ar darbų vadovų sumanumu. Savo ruožtu projektuotojams trūksta šiltinimo sistemų projektavimo metodikos. Tenka naudotis sistemas tiekiančių įmonių bendro pobūdžio montavimo nurodymais, nepritaikytais atskirų pastatų ypatumams. Dėl to projektinėje dokumentacijoje apsiribojama tik šiltinimo medžiagos pateikimu (akmens vata arba polistireninis putplastis, jų storis ir šilumos laidumo charakteristikos) arba nurodomas šiltinimo sistemos tiekėjas.

Iki šiol Lietuvoje šiltinimo sistemos buvo suprantamos kaip laisvai parinktos medžiagos ir nebuvo patvirtinta jokia ITKS įvertinimo metodika. Kadangi nebuvo šiltinimo sistemų kokybės ir ilgaamžiškumo įvertinimo rodiklių, užsakovui tiesiog buvo atimta teisė pasirinkti kokybišką gaminį. Pirmenybė atitekdavo žinomos firmos vardui arba žemiausią kainą siūlančiam tiekėjui. Gaila, tačiau konkurencija tarp atskirų tiekėjų vyksta ne gaminių ar paslaugų kokybės, o kainos sąskaita. Tačiau kainą sumažinti galima tik atsisakius dalies brangių, bet labai svarbių cheminių priedų, nes sumontavus šiltinimo sistemą, medžiagos broką ne visada įmanoma pastebėti, bėdos pasimato po vienerių ar net trejų metų.

Taip jau susiklostė, kad fasadų šiltinimo darbus atlieka nedidelės statybinės įmonės. Užsakovui ar generaliniam rangovui tiesiog nerūpi, kokios medžiagos naudojamos. Darbų atlikimo sutartyse nurodoma bendra objekto darbų kaina arba 1 m² įkainis. Brangstant darbo jėgai ir energetiniams resursams, šiltinimo darbus atliekanti įmonė priversta taupyti. Taupoma išskirtinai tik medžiagų sąskaita. Taip ir komplektuojama „sistema“ perkant atskiras medžiagas iš įvairių tiekėjų.

Montavimo klaidas lemia pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai išaugę statybų apimtys ir tempai. Atitvarinių sienų konstrukcijų ir šiltinimo montavimo darbai vykdomi neišlaikant jokios technologinės pertraukos, kitaip tariant, šiltinamos šviežiai išmūrytos sienos. Dar blogiau, kai šiltinimo darbai apatiniuose pastato aukštuose pradedami dar nebaigus viršutinių aukštų statybos, neįrengus stogo ir langų. Apšiltinus fasadą atliekami vidaus betonavimo ir tinkavimo darbai. Neretai, norint laiku užbaigti objekto statybą, šiltinimo darbai atliekami esant minusinei temperatūrai. Pernelyg greitas statybos tempas neleidžia pastato konstrukcijose susikaupusiam drėgmės pertekliui išgaruoti, drėgmė paprasčiausiai uždaroma sienoje. Jei šiltinimo sistema pakankamai laidi vandens garams, pasekmės – ant fasado atsiradusios dėmės ir druskų apnašos, jei šiltinimo sistema mažai laidi vandens garams – plyšta armuotasis sluoksnis arba atšoka klijai. Kita blogybė − jei laidi vandens garams sistema padengiama mažai laidžia garams apdaila, pasekmės – ant fasado atsiranda pūslių, įtrūkimų, drėgmės koncentravimosi vietose tiesiog atplyšta ir nukrenta ištisi apdailos fragmentai.

Rangovai šiltinimo darbus atlieka vadovaudamiesi tik statybų ir apdailos darbams skirtais reglamentais. Bendro visas sistemas apimančio montavimo reglamento ar instrukcijos nėra. Sistemų tiekėjai dažnai pateikia rangovui savos sistemos montavimo technologiją, tačiau, jei rangovas pats komplektuoja atskiras medžiagas, to nebepakanka. Paplitusi savivalė darbus atlikti ne taip, kaip reikia, o kaip patogiau rangovui ir darbininkams. Nėra jokio šiltinimo darbus atliekančių rangovų atestavimo. Neretai šiltinimo darbus atlieka rangovas neturėdamas jokios tokio darbo patirties. Minėta problema lemia kvalifikuotos darbo jėgo strūkumą. Neretai darbų vadovai priversti taikstytis su darbininkų daromais pažeidimais vien dėl tos priežasties, kad nėra kam dirbti.

R. Bliūdžius: Norėčiau akcentuoti, kad pakankamai nedaug klaidų daroma įrengiant termoizoliacinį sluoksnį. Gal šiek tiek daugiau problemų klijuojant, nes reikalingas tam tikras atstumas, bet ne per didelis. Pasikartosiu, plyšiai tarp gaminių − pagrindinis dalykas, galintis padidinti šilumos perdavimą ir sumažinti varžą, bet toks brokas labai akivaizdus. Visa kita − įmanoma, jeigu teisingai apskaičiuotas termoizoliacinės medžiagos storis ir įdėta projekte numatyta medžiaga. Be abejo, galime turėti keleto procentų skirtumą vienu ar kitu atveju, tačiau tai nėra taip sudėtinga, kaip, tarkim, vėdinamųjų fasadų atveju, kur sumontavus netinkamai galimi 30–40 proc. nukrypimai. Tinkuojamosios apdailos sistemos yra tikrai gana patogios, nes be termoizoliacinės medžiagos negalima apsieiti. Jeigu įdėta tiek, kiek apskaičiuota, tada viskas šilumos taupymo požiūriu – neblogai.

Į kokius deklaruojamus rodiklius rekomenduotumėte labiausiai kreipti dėmesį renkantis sistemą?

R. Januševičius: Vartotojas, rinkdamasis sistemą, pirmiausia turėtų paklausti gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo, ar tiekiama šiltinimo sistema turi techninį liudijimą. Jei ne, tuomet pasiteirauti, kokie sistemos bandymai jau yra atlikti. Jei tokių nėra, patarčiau tokios šiltinimo sistemos nesirinkti. Įsigysite neaiškios kilmės gaminį ir be garantijų, nes visi rimtesni sistemų gamintojai vienokius ar kitokius bandymus jau yra atlikę.

E. Meškauskienė: Manyčiau, kad visi rodikliai yra svarbūs. Kaskart projektuotojas turi įvertinti net pastato paskirtį, tačiau kaip reikalaujančius ypač svarbaus įvertinimo išskirčiau sistemos komponentų sukibimo stiprį, atsparumą smūgiui ir vandens garų difuziją.

Kokiu būdu ir ar apskritai įmanoma priversti statybos bendroves atsisakyti netinkamų fasadų šiltinimo sistemų? Kaip galima šį procesą kontroliuoti vykstant statyboms?

R. Januševičius: Pirma, turi keistis užsakovo ir galutinio vartotojo požiūris į įsigyjamą prekę. Vartotojas turi suvokti, kad būtina pareikalauti iš statybos bendrovės aiškiai įvardyti: kokią šiltinimo sistemą naudoja pastatui šiltinti; ar turi bendrovė šio darbo patirties; kokias garantijas suteikia sistemos tiekėjas ir statybos bendrovė; kaip bus taisomas brokas. Deja, gyvenamųjų namų statybų situacija apgailėtina. Kol būsto paklausa viršija pasiūlą, retas kuris vartotojas drįsta klausinėti panašių dalykų.

Antra, būtina kuo skubiau parengti ir įteisinti bendrą šiltinimo sistemų montavimo reglamentą arba bent instrukciją. Tai užkirstų kelią statybos bendrovių savivalei montuojant šiltinimo sistemas. Taip pat būtina papildyti dabar galiojančius statybos reglamentus, ypač tuos, kurie nusako visuomeninių bei daugiaaukščių gyvenamųjų namų projektavimą ir statybą. Šios priemonės aiškiai apibrėžtų statybos bendrovių galimybę rinktis vieną ar kitą šiltinimo sistemą ir palengvintų susigaudyti statybos norminiuose dokumentuose priduodant pastatą eksploatacijai. Tai galėtų kontroliuoti statybos inspekcija.

E. Meškauskienė: 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EC „Dėl pastatų energetinio naudingumo“ Lietuvoje turi būti pradėta taikyti nuo 2006 m. sausio 4 d. (jau parengtas Statybos įstatymo pakeitimo ir priedų papildymo įstatymo projektas). Joje numatomas pastatų energijos naudojimo efektyvumo sertifikavimas.Taidarvienasnetiesioginis teisingą sprendimą stimuliuojantis kelias. Minėta direktyva siekiama skatinti pastatų energinio naudingumo gerinimą, atsižvelgiant į išorės klimatines sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą.

Vienas iš konkursų, skelbiamų statybos srityje, reikalavimų – įmonės kvalifikacija vykdant projektuose numatytus statybos darbus. Įmonių atestavimą taikant konkrečią sistemą įvardyčiau kaip vienintelį įmanomą, teisinį ir perspektyvų būdą, siekiant apsaugoti vartotoją, kad būtų pateisintos į šiuos darbus įdėtos lėšos. Kontrolė – techninis prižiūrėtojas, statybos darbų žurnalas. Žurnale turi būti fiksuojamos visos neatitiktys, visi pakeitimai, tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja tendencijos, kai užsakovas dažnai skatina rangovą taikyti kuo pigesnį produktą, kartais neatsižvelgdamas į statinio projektinius duomenis. Statinių energinis sertifikavimas pateiks statytojams ir savininkams gana tikslių duomenų ir ateityje tai skatins rinktis „pigesnius“ sprendimus ir sistemas, vertinant juos pagal ilgą pastato naudojimo laikotarpį.

Lietuvoje 60 proc. bendro gyvenamojo fondo sudaro stambiaplokščiai gyvenamieji namai, pastatyti 1960–1990 m. Šių namų techninė būklė prasta, ypač jų šiluminės charakteristikos. Paskaičiuota, kad šiems namams dalinai modernizuoti reikia 7 milijardų litų, o visiškai modernizuoti – 20 milijardų. LR Vyriausybė patvirtino šių namų modernizavimo programą, kurioje numatyta iki 2020 m. modernizuoti 20 proc. tokių pastatų. Dalis investicijų šiuo atveju bus skiriama pagal projekto energinį efektyvumą, t. y. pagal tai, kiek numatoma sutaupyti energijos. Atnaujintus pastatus taip pat reikės sertifikuoti. Tai rimtas postūmis siekti teisingų sprendimų.

R. Bliūdžius: Pabandyčiau kiek kitaip formuluoti patį klausimą: šilumos izoliacija − tai termoizoliacinis sluoksnis, o jeigu mes kalbame apie vadinamąsias ITTKS, šiluminės technikos reglamente nurodyta, kokia turi būti šilumos izoliacija, nesvarbu, kokią konstrukciją naudojame − viskas turi būti apskaičiuota, taip pat, koks termoizoliacinio sluoksnio storis turi būti. Kalbant apie išorinės apdailos sistemas, daugiausia problemų kyla dėl jų ilgaamžiškumo.

Kontroliuoti šiltinimo sistemų darbus galima įvairiai, bet, kaip jau minėjo pašnekovai, Lietuvoje jokia sistema neveikia. Pirmiausia turėtų būti apskaičiuoti pastato šilumos nuostoliai, o juos apskaičiuoti galima tik tiksliai žinant pastato sienų, stogų, langų ir visų kitų konstrukcijų šilumines varžas. Jeigu projekte teisingai parinkti šilumos perdavimo koeficientai,vadinasi, pastatas bus efektyvus šilumos taupymo požiūriu.

Kam įpareigos gamintoją, tiekėją ir statybininką nuo š. m. rugsėjo 30 d. įsigaliosiantis naujos redakcijos statybų produktus reglamentuojantis sąrašas, reikalausiantis šiltinimo sistemų gamintojus turėti techninį liudijimą?

R. Januševičius: Lietuva yra perėmusi Europos Sąjungos statybos produktus reglamentuojančią 89/106/EEB direktyvą „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suderinimo“. Visi Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje tiekiami į rinką statybos produktai turi tenkinti šešis esminius reikalavimus: mechaninis atsparumas ir patvarumas; gaisrinė sauga; higienos, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Šie reikalavimai išdėstyti ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Vykdydama minėtos direktyvos nuostatas, Europos techninių liudijimų organizacija (EOTA) parengė ir patvirtino aiškinamąjį dokumentą ETAG 004 „Išorinės tinkuojamos termoizoliacinės kompozitinės sistemos“, kuriame išdėstoma techninių liudijimų rengimo metodika ir pateikiami techniniai reikalavimai šiltinimo medžiagų sistemoms. Techniniai liudijimai, o kartu ir teisė ženklinti sistemas (visus tiekiamo komplekto komponentus) CE ženklu, parodo, kad šie statybos produktai atitinka esminius direktyvos reikalavimus. Lietuvoje nuo š. m. rugsėjo 30 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos statybų produktus reglamentuojančiame sąraše išorinės termoizoliacinės kompozicinės šiltinimo sistemos išskiriamos kaip atskiras statybos produktas ir pateikiama nuoroda į bandymų metodiką pagal aiškinamąjį dokumentą ETAG 004.

LR aplinkos ministro įsakymas „Dėl statybos produktus reglamentuojančio sąrašo“ įpareigos gamintojus ar jų įgaliotus atstovus parengti ir pateikti Europos techninį liudijimą sistemai ir ženklinti gaminius CE ženklu. Gamintojai, tiekėjai ir statybos bendrovės nebegalės naudoti šiltinimo sistemų, kurioms nebus išduotas Europos techninis liudijimas ir gaminiai nepaženklinti CE ženklu, ne tik ES ekonominėje erdvėje, bet ir Lietuvoje.

R. Bliūdžius: ETAG − tas pats, kaip Europos norma, tik yra pritaikytas šiek tiek mažesnėms apimtims, pvz., išorinės sistemos nėra toks platus gaminys kaip langas, durys arba termoizoliacinė vata, todėl parengtas šiek tiek siauresnio pobūdžio, bet jo galia ta pati, kaip Europos standarto. Mano požiūriu, šis dokumentas pakankamai gerai parengtas, bet reikėtų akcentuoti, kad tai gamintojui taikomas dokumentas.

Kiek žinau, nuo kitų metų šis dokumentas bus laisvai taikomas, o nuo 2007 m. − privalomai, taigi turėsime vienerių metų pereinamąjį laikotarpį. Bet kokiu atveju statybininkas, naudojantis aptariamą sistemą, turi turėti dokumentus arba tiesiai iš gamintojo, arba iš įgaliotojo atstovo. Pagal visus CE ženklinimo įstatymus aptariamos sistemos pirmiausia bus taikomos visuomenės ir valstybės lėšomis statomuose pastatuose, be jokių išlygų.

Kitas aspektas − sistemų pateikimas prekybai. Kadangi tai susiję su privačia veikla – CE ženklo galima bus išvengti, tačiau kalbu apie konkretų pastatą ir susitarimą tarp tiekėjo ir vartotojo. Tai keblus dalykas kalbant apie apdailos išorines sistemas, nes jos dažniausiai numatomos naudoti pastatams renovuoti, t. y. daugiabučiams gyvenamiesiems namams, mokykloms, ligoninėms ir kitiems visuomeniniams pastatams. Jeigu bus imamos paskolos ar valstybės parama minėtoms renovacijoms − kategoriškai bus reikalaujama, kad sistemos atitiktų minėtus reikalavimus.

E. Meškauskienė: Kasmet Aplinkos ministerija atnaujina Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, kurio svarbiausi tikslai:

• įgyvendinti Europos Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/106/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir kitų teisinių aktų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo“ nuostatas konkretiems produktams bei įteisinti Komisijos sprendimus produktų atitikčiai įvertinti;
• skelbti darniųjų standartų nuorodas ir pereinamuosius laikotarpius, todėl notifikavimo procedūra iš esmės trumpina pereinamąjį laikotarpį;
• nustatyti ir paskelbti nacionalinį pasirinkimą konkrečių produktų atžvilgiu, kai tai nurodyta Komisijos sprendime arba darniajame standarte;
• informuoti gamintojus ir tiekėjus apie numatomus ir nustatytus produktų reikalavimus bei apie jų atitikties įvertinimo tvarką.

Sąrašas, patvirtintas jau prieš Lietuvai tampant ES nare, yra pagalba visiems statybos produktų rinkos dalyviams. Rinkos dalyvių patogumui kasmet pateikiama nauja sąrašo redakcija. Jis nuolat koreguojamas nacionalinius standartus keičiant darniosiomis techninėmis specifikacijomis. Netrukus bus patvirtintas atnaujintas sąrašas, kuriame jau bus nuoroda į ETAG 004 ir reikalavimas naudoti tik CE paženklintas sistemas.

Kas laukia gamintojų, kurių produktui nepavyks gauti CE ženklo?

R. Bliūdžius: Norint gauti techninį liudijimą reikia atlikti gana daug bandymų. Prieš įvedant ETAG buvo atliekami atskirų komponentų bandymai, tačiau ETAG reikalauja, kad būtų išbandyta visa sistema. Kiek žinau, šiandien Lietuvoje sistemų bandymus atlieka tik R. Januševičiaus atstovaujama bendrovė.

R. Januševičius: Tiekdami į Lietuvos ir bendrą ES ekonominės erdvės rinką fasadų išorines šilumą izoliuojančias sistemas, gamintojai privalo parengti europinį techninį liudijimą ir ženklinti gaminius CE ženklu. Manau, ši tvarka kol kas bus taikoma tik tiems statybos objektams, kuriems bus privalomas energetinis pasas, t. y. visiems valstybiniams, visuomeninės paskirties ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams. Todėl gamintojams, kurių produktams nepavyks gauti CE ženklo, teks arba tobulinti savo gaminamą produktą, arba apsiriboti tik individualių mažaaukščių pastatų sritimi.

E. Meškauskienė: Atsakomybė už produkto pateikimą į rinką pagal Statybos produktų direktyvą teks gamintojui arba tiekėjui. Techninių liudijimų rengimas yra pakankamai sudėtingas procesas, nes atlikti visapusiški konkrečios sistemos bandymai. Naivu tikėtis, kad nuo pat pradžių visi sistemų gamintojai turės techninius liudijimus ir galės ženklinti CE atitikties ženklu. Tačiau palaipsniui jie gali tam rengtis. Toli gražu ne kiekvienas gamintojas Europoje jau ženklina savo sistemas CE ženklu. Galų gale visada yra išeitis – į rinką galima tiekti ne sistemą, o atskirus produktus, kurių atitiktį ir deklaruoti.

Ar tokių gamintojų yra daug Lietuvoje?

R. Januševičius: Šį klausimą pakeisčiau kitu – kiek yra tokių gamintojų ar jų atstovų Lietuvoje? Europinių techninių liudijimų fasadų šiltinimo sistemoms rengimas ir ženklinimas CE ženklu prasidėjo tik pernai. Kadangi procesas susideda iš keleto etapų (sistemų bandymai, techninio liudijimo rašymas, derinimas du kartus visose 25 valstybėse narėse), be to, kainuoja keletą šimtų tūkstančių litų, suprantama, tik stambiausi gamintojai suskubo tai atlikti pirmieji.

Mano žiniomis, kol kas nė vienas Lietuvos gamintojas europinio techninio liudijimo neturi. Šiuo metu šiltinimo sistemoms su polistireniniu putplasčiu yra parengti ir patvirtinti apie aštuoni techniniai liudijimai, su mineraline vata – rodos, trys. Manau, kad iki kito statybų sezono pradžios Lietuvos rinkoje bus keturios penkios tokios bendrovės.

E. Meškauskienė: Kaip anksčiau minėjau, pagal atsakomybės laipsnį gamintoją galime sutapatinti su tiekėju. Kiek man žinoma, pagrindiniai tiekėjai yra keturi, nors esama daugiau smulkesnių.

Kaip įsigaliojusi tvarka veiks jau pastatytų statinių kokybės vertinimą?

R. Januševičius: Kiekvienoje ES šalyje galiojo savi standartai ir reikalavimai fasadų šiltinimo sistemoms (deja, Lietuvoje jokio sistemų vertinimo nebuvo). Tačiau jie buvo gana skirtingi, todėl kilo būtinybė suvienodinti normatyvinius dokumentus ir pritaikyti juos bendrai Europos rinkai. Kita priežastis – jau minėtos direktyvos šeši esminiai reikalavimai statiniams, užtikrinantys saugų ir patikimą jų naudojimą.

Ši tvarka iš esmės lems užbaigtų statinių kokybę, nes užkirs kelią naudoti nekokybiškus gaminius. Išduodant pastato energetinį vertinimą į tai bus atsižvelgiama. Šiltinimo sistemų, turinčių techninius liudijimus, tarnavimo laikas įvardijamas ne mažiau kaip 25 metai. O kaip galima apibrėžti neaiškios kilmės ir neišbandytų šiltinimo sistemų naudojimo laiką?

E. Meškauskienė: Europos Sąjungoje keičiasi reikalavimai vertinant užbaigtų statinių kokybę. Statinys vertinamas pagal esminių reikalavimų atitikimą, todėl termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficiento dėl įdrėkio nustatymas labai svarbus skaičiuojant atitvarų šiluminę varžą.

Ar yra ir kokių pagrindinių atskirų šiltinimo sistemos dalių techninių reikalavimų (vertinimų) skirtumų tarp šiuo metu Lietuvoje galiojančių normų ir pateikiamų ETAG 004? Ką jie sąlygoja?

R. Januševičius: ETAG 004 nėra norminis standartas šiltinimo sistemoms, tai aiškinamasis dokumentas, nusakantis bandymų metodiką ir kaip vertinti bei rengti sistemų techninius liudijimus.

Lietuvoje iki šiol buvo vertinami ir išduodami atitikties sertifikatai tik kai kuriems atskiriems šiltinimo sistemų komponentams, pvz., klijinėms ir armuojamosioms medžiagoms, dekoratyviesiems apdailos tinkams, gruntams ir dažams. Bandymų metodika buvo skirta tik atskiram gaminiui, o jų tarpusavio sąveika sumontavus nebuvo tikrinama. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti armuojančios medžiagos bandymą. Pagal galiojusius reikalavimus buvo bandomas sukibties stipris su betonu, stipris gniuždant, atsparumas šalčio ciklams, tačiau nebandoma armuojančios medžiagos sukibtis su šilumą izoliuojančia medžiaga (tai ypač svarbu šilumą izoliuojančiai medžiagai esant drėgnai), medžiagos gebėjimas atlaikyti tempimo deformacijas ir pan. Iš galiojusių atitikties sertifikatų vartotojas gaudavo labai mažai informacijos. Iš šių sertifikatų negalima beveik nieko pasakyti apie sistemos kokybę.

Techninių liudijimų rengimo tvarka pagal ETAG 004 skirta visai šiltinimo sistemai įvertinti. Bandoma visa sistema kartu, visi sistemos kokybę ir ilgaamžiškumą sąlygojantys faktoriai: atsparumas ugniai, hidroterminiams ciklams, užšalimo ir atšilimo režimui, mechaniniams pažeidimams, taip pat vandens įgertis, garų laidumas, tikrinama, ar nėra pavojingų medžiagų, kartu ir saugaus naudojimo rodikliai: sukibties stipris su pagrindu ir su šilumą izoliuojančia sausa ar drėgna medžiaga, atsparumas tempimui ir vėjo apkrovai, šiluminė varža. Be abejo, ir ilgaamžiškumas bei patvarumas (bandymas, ar pasikeis sukibties stipris po medžiagų senėjimo). Remiantis bandymų rezultatais rengiamas techninis liudijimas, kuris vartotojui ir apibūdina vienos ar kitos sistemos kokybę.

E. Meškauskienė: Lietuvoje jau kurį laiką galioja nemažai apšiltinimo sistemų sudedamųjų dalių – komponentų darniųjų standartų. Visos sistemos bandymai iki šiol Lietuvoje nebuvo privalomi. Geresni ir apdairesni gamintojai juos atlikdavo pagal pasirinktus standartus, kad galėtų tiekti rinkai patikimas sistemas. ETAG 004 numatomi sistemos bandymai skiriasi ir nuo daugelio šalių nacionalinių standartų.

Ar visus svarbiausius duomenis įmanoma patikrinti akredituotose Lietuvos laboratorijose?

R. Januševičius: Deja, ne. Akredituotos Lietuvos laboratorijos gali atlikti tik labai nedidelę dalį sistemos techniniam liudijimui rengti būtinų bandymų. Deja, svarbiausių duomenų Lietuvoje patikrinti nėra galimybės. Priešgaisriniame departamente esanti laboratorija gali atlikti šiltinimo sistemos degumo bandymus ir nustatyti sistemos degumą.

Kitose akredituotose Lietuvos laboratorijose galima atlikti tik mažų matmenų bandinių bandymus, o visos sistemos bandymams atlikti naudojami didelių matmenų (apie 2x3 m) bandiniai. Todėl Lietuvos šiltinimo sistemų gamintojai yra priversti kreiptis į kitų Europos valstybių akredituotas laboratorijas.

E. Meškauskienė: CE ženklinimui reikalingos net kelios įstaigos. Europos techninius liudijimus gali rengti tik notifikuota techninių liudijimų įvertinimo įstaiga. Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) yra pasirengęs ir atlieka visas procedūras, reikalingas pagal EOTA tvarką. SPSC naudojasi akredituotų laboratorijų paslaugomis. Pritariu ir apgailestauju, kad dar ne visus reikalingus bandymus gali atlikti Lietuvos laboratorijos, tad tenka naudotis kitų šalių laboratorijų paslaugomis. Architektūros ir statybos instituto laboratorija sparčiai ruošiasi ir netrukus galės atlikti visus reikalingus bandymus.

Turint techninį liudijimą atitikties įvertinimą atlieka notifikuota sertifikavimo įstaiga. Iš tiesų tai ta pati įstaiga, todėl darbo nereikia kartoti du kartus. SPSC yra pasirengęs ir artimiausiu metu taps notifikuota sertifikavimo įstaiga pagal ETAG 004 „Išorinės tinkuojamos termoizoliacinės kompozicinės sistemos“.

R. Bliūdžius: Ne visiškai sutikčiau su oponentais. Šiandien gal ir ne visus tyrimus galime atlikti, bet iki naujųjų metų Kaune tikrai bus įmanoma patikrinti visus reikalingus duomenis. Lietuvoje viskas jau yra paruošta: dalis prietaisų nupirkta, kitą dalį reikia tik įrengti.

Ar atsirado kokių nors sistemų su putų polistireno bei akmens vatos plokštėmis liudijimams rengti taikomų reikalavimų skirtumų? Jei taip, tai kokių?

R. Januševičius: Iš esmės europinių techninių liudijimų rengimo tvarka ta pati, skiriasi tik keletas bandymų ir montavimo technologija.

R. Bliūdžius: Kaip pagrindinį skirtumą akcentuočiau šių sistemų garų laidumą. Sistemoje privalo derėti du dalykai: iš vidaus ji turi praleisti garus, o iš lauko − neįleisti vandens. Kadangi vandens molekulė yra tokia pati, polistireninio putplasčio plokščių garų laidumui taikomi šiek tiek kiti reikalavimai.

Kadangi viena medžiaga yra labai laidi garui, o kita – ne, yra skirtumų rengiant apdailą. Tos apdailos garų ypatybės irgi gali šiek tiek skirtis, todėl privalu suderinti esamą konstrukciją, termoizoliacinį sluoksnį ir išorinį tinką. Būtent šių trijų garinių varžų santykis gali skirtis naudojant vatą arba polistireninį putplastį.

E. Meškauskienė: Parengtas bendras dokumentas sistemoms su visomis termoizoliacinėmis medžiagomis rodo, kad rodikliai tie patys. Gamintojo arba tiekėjo rūpestis, kaip ir su kokiais komponentais gauti geresnes tų rodiklių vertes, projektuotojų rūpestis, kaip teisingai ir su kokiomis rodiklių vertėmis parinkti sistemą pagal esamą pastato būklę, rinkos specialistus, atsižvelgiant į pastato paskirtį, į statybos laiką ir kitus statytojui ir vartotojui svarbius kriterijus.

O įmonės „Stomix“ Europos techninis liudijimas?

R. Januševičius: Galime pasidžiaugti, kad čekų šiltinimo sistemų gamintojas „Stomix“ jau turi Europos techninį liudijimą šiltinimo sistemai „stomix-THERM®alfa“ su polistireniniu putplasčiu ir gavo teisę savo gaminius ženklinti CE ženklu. UAB „Stomix Vilnius“ bene pirmoji Lietuvos rinkai artimiausiu metu pristatys europinį šiltinimo sistemos techninį liudijimą.

Tikimės dar šiais metais sulaukti techninio liudijimo ir šiltinimo sistemai su akmens vata.

2005 m. Ruduo