Naujosios kartos stogas – atsparus liepsnai

Gaisrų metu išsiskiriančios įvairios medžiagos neigiamai veikia aplinką. Toksiškos yra ne tik gaisro metu išsiskiriančios degiosios dujos, bet ir milžiniški sveikatai kenksmingų dalelių kiekiai, gaisro metu pasklindantys į aplinką. Šių dalelių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Visoje Europoje galioja nacionaliniai statybinių medžiagų reagavimo į ugnį standartai, sukurti maždaug prieš penkiasdešimt metų, kada statybos medžiagos buvo daugiausia mediena, stiklas, akmuo ir cementas.

Standartai nebuvo pritaikyti tikrinti labai įvairias šiuolaikiniame pasaulyje naudojamas medžiagas. Europos Sąjunga sukūrė naują standartų visumą, tinkančią šių dienų statybinėms medžiagoms įvertinti.

„Reagavimo į ugnį“ klasėmis yra vertinami šie aspektai: medžiagos degumas, šilumos išsiskyrimo, liepsnos plitimo ir dūmų susidarymo greitis, nuodingos dujos, liepsnojamieji lašeliai ar dalelės ir (arba) tų derinių saugumo dalykai. Svarbiausios trys statybinių medžiagų ypatybės: liepsnos plitimas, dūmų tirštumas ir liepsnojantys lašeliai.

Liepsnos plitimas

Pagrindinis statybinių medžiagų skiriamasis bruožas – gebėjimas perduoti ugnį. A1, A2 ir B klasių statybinės medžiagos neprisideda prie liepsnos plitimo. C klasės – gali prisidėti vėliau kaip po 10 minučių (žinotina, kad ugniagesiai paprastai negali atvykti greičiau kaip per 15–20 minučių, kai gaisras buvo pastebėtas). D klasės gaminiai prisideda prie liepsnos plitimo per 2–10 minučių. E klasės – trumpiau kaip po 2 minučių. F klasės gaminių ši ypatybė nereglamentuojama.

A1 klasės gaminiai nedegūs. Nedegumo bandymo metu jie negali sukelti nepertraukiamo liepsnojimo. Jeigu A1 gaminiuose yra kokių nors organinių sudedamųjų dalių, tai galimas išskiriamos energijos kiekis bus labai nedidelis.

** A2 klasės gaminiai nedegumo bandymo metu negali nepertraukiamai liepsnoti ilgiau kaip 20 s. A2 – turi būti išbandomi liepsnojimo plitimo, dūmų tirštumo ir degamųjų lašelių požiūriu.*** B klasės gaminiams mažojo liepsnos šaltinio bandymo metu per 60 s liepsna negali pasklisti toliau kaip 150 mm. B klasės gaminiams atliekami tokie pat bandymai turi kaip ir A2 klasės gaminiams.

Dūmų tirštumas

Dūmų tirštumo bandymas atliekamas statybinėms medžiagoms, klasifikuojamoms nuo A2 iki D klasių.

Dauguma per gaisrus žuvusių žmonių miršta užtroškę dūmais (daugiau kaip 2/3 visų gaisrų aukų).

Dūmų tirštumo laipsniai yra trys – s1, s2 ir s3. Mažai arba visiškai neišskiriantys dūmų gaminiai priskiriami s1 klasei; išskiriantys vidutinio tirštumo dūmus – s2 klasei; daug dūmų – s3 klasei.

Liepsnojantys lašeliai

Liepsnojantys dalelės bei lašeliai gali apdeginti odą ir tapti tolesnio gaisro plitimo priežastimi. Liepsnojančiųjų dalelių (lašelių) neskleidžia tik A1 klasės gaminiai. Liepsnojančiųjų lašelių sklaidos bandymai atliekami statybinėms medžiagoms nuo A2 iki E klasės imtinai.

Mokslininkai nustatė tris liepsnojančiųjų lašelių sklaidos klases: d0 – lašelių nebūna; d1 – gali būti, bet jie sudega greičiau kaip per 10 s; d2 – dega ilgiau kaip 10 s.

Septynios europinių standartų klasės

Visos statybinės medžiagos (išskyrus grindų ir stogo dangas) skirstomos į septynias europinius standartus atitinkančias klases.

Pav. Ugnies plitimui atspari sutapdinto stogo danga

Sutapdinti stogai dažniausiai dengia visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatus – jų atsparumas ugniai yra griežčiausiai reglamentuojamas.

Europos Sąjunga numatė stogo konstrukcijų degumo, veikiant jas iš išorės, klasifikavimą pagal standartą LST L ENV 1187:2004 „Išorinio ugnies poveikio stogams bandymo metodai“.

Lietuvoje stogai bei jų dangos pagal degumą, veikiant išoriniam gaisrui, yra skirstomi į šias klases:

BROOF (t1) ir FROOF (t1) (STR 2.01.04:2002 „GAISRINĖ SAUGA. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI“).

Išoriniam ugnies poveikiui atspari stogo danga gali būti padengta: neorganine medžiaga, pvz., betoniniu sluoksniu ar laisvai pabertu žvyro sluoksniu (frakcija 4-32, <80 kg/m2) arba viršutinė jos dalis turi būti padengta metalo, vario ar aliuminio sluoksniu.

Žvyru dengtus stogus reikia kruopščiai prižiūrėti, jų konstrukcijos turi atlaikyti papildomas apkrovas. Laminuota aliuminio ar vario folija danga yra gana brangi, t. y. 2–4 kartus brangesnė už įprastinę.

BĮ „Arena Interli“, atstovaujanti prekinį ženklą „Polygnum” , siūlo jau daugelį metų Europoje išbandytą produktą (Europoje ugnies plitimą reglamentuojantys standartai galioja jau seniai) – „Polygum PrevENt“. Rengiant šių išoriniam ugnies poveikiui atsparių bituminių dangų kartą buvo nustatyti aukšti standartai, siekiant:

• atitikti visus tris Europoje nustatytus stogo atsparumo išoriniam ugnies poveikiui standartus
• sumažinti antrinius ugnies padarinius: dūmų tirštumą ir toksinių dujų išsiskyrimą (įskaitant ir laisvus halogenoidus);
• garantuoti atsparumo ugniai ypatybes visą dangos naudojimo laiką
• palikti pagrindines sudedamąsias bitumo masės dalis nepakeistas, nes ugniai atsparių priedų naudojimas gali neigiamai paveikti dangos ypatybes ir sutrumpinti tikėtiną dangos naudojimo laiką.

Optimalus saugumas

Atspari ugnies plitimui dangų sistema „Polygum PrevENt“ atitinka ne tik gaisrinio saugumo standartus, bet ir užtikrina optimalų žmogaus ir gamtos saugumą. Norint pasiekti geriausių rezultatų mažinant antrinius gaisro padarinius, buvo atlikti bandymai, kurių rezultatai svarbūs žmonių evakuacijai gaisro metu.

Žemas dūmų tankumo laipsnis

Gaisro metu daugiau aukų žūsta nuo dūmų nei liepsnose. „PrevENt“ sistemoje naudojamas plintančio grafitobarjeras funkcionuoja kaip labai aktyvus dūmų slopiklis ir duoda geresnių rezultatų nei bet kokia kita ugniai atspari sistema.

Dauguma ugniai atsparių medžiagų dūmus veikia arba kaip slopikliai, arba kaip stimuliatoriai. Jei ugnies plitimui atsparios medžiagos susideda iš antimonotioksido ir bromo junginių, dūmų tankis degant yra dvigubai didesnis, nei degant standartinėms ugnies plitimui neatsparioms dangoms.

Jeigu dangoje yra sintetinės folijos, gaisras bus užgesintas gana greitai, bet dar ilgą laiką bus daug dūmų. „Polygum Prevent“ stogo danga, kurios sudėtyje yra plintančio grafito,vertinga ne tik kaip ugniai atspari medžiaga, bet ir kaip dūmų slopiklis.

Žemos anglies monoksido koncentracijos pranašumai

Dūmus sudarančiose dujose dažniausiai aptinkama toksinė medžiaga – anglies monoksidas (CO). Dėl plintančio grafito savaime užgestanti danga „Polygum Prevent“ gaisro atveju išskiria nedidelį CO kiekį. Deganti sintetinė folija dėl greito ir nevisiško sudegimo išskiria labai didelį kiekį CO.

Didelė anglies monoksido koncentracija gali tapti dusulio priežastimi ir sukelti didelį pavojų organizmui.

Be halogenų – netoksiškos dujos

Naujos kartos dangų „Polygum Prevent“ sudėtyje nėra halogenų. Vykdant dengimo darbus arba kilus gaisrui neišsiskiria nuodingi halogenai. Taigi, priešingai nei sintetine folija padengtos halogeninės PVC ar CPE dangos, „Polygum Prevent“ veikia dūmų tankį, anglies monoksido kiekį ir neišskiria toksinių dujų.

Išskiriamas karštis

Kuriant naująją stogo dangą „Polygum Prevent“ buvo siekiama, kad degdama ji išskirtų kuo mažiau karščio. Tokiu atveju sumažėja greito ugnies plitimo tikimybė ir daugiau laiko lieka žmonių evakuacijai. Palyginti su įprasta poliesteriu armuota danga ar kitomis ugnies plitimui atspariomis medžiagomis, ši dangos sistema karštį numalšina iki minimumo.

Bandymai ir rezultatai

„Polygum Prevent“ atitinka visus Belgijos, Prancūzijos, Skandinavijos bei Vokietijos nustatytus stogo dangos gaisrinio saugumo standartus. Naujoji technologija, naudojanti plintantį grafitą, visus egzaminus išlaikė geriausiais pažymiais. Naujos technologijos pranašumas buvo įrodytas atliekant tris bandymus: aukščiausio atsparumo karščiui, lėto ugnies plitimo ir tekėjimo.

Atsparumas ugniai, saugumas bei ilgaamžiškumas

Specialistų rekomenduojama „Polygum Prevent“ danga pailgina stogo naudojimo laiką, nes pagrindiniai dalykai – armuojamasis sluoksnis ir bituminė dangos dalis – lieka nepakitę.

Tai protingas sprendimas, nes ugnies plitimą slopinanti sistema, kurioje barjero vaidmenį atlieka stiklo audinys, neužtikrina apsaugos nuo ugnies visą stogo naudojimo laiką. Įskilęs stiklo pluoštas gali prarasti pasipriešinimo ugniai ypatybes. Stiklo audinys neatsparus pastato konstrukcijų judėjimui ir, esant didesniam nei 2 proc. pailgėjimui, stiklo audinys lūžta.

Kitose ugnies plitimui atspariose stogo dangos sistemose atsparumą ugniai didinantys priedai dedami į bituminę masę, o tai gali pakenkti pačios dangos ypatybėms. Pvz., jeigu naudojamas didelis ugniai atsparių medžiagų kiekis, gali būti sumažintas jos lankstumas, sutrumpėti naudojimo laikas. Jei ugniai atsparios medžiagos nestabilios – cheminiuose junginiuose esantis vanduo gali išsiskirti jau prilydant dangą. Kitu atveju vandenį absorbuojančios ugniai atsparios medžiagos gali suardyti visą dangą.

Kita vertus, kombinuota stiklo audinio ir poliesterio dangų dvisluoksnė sistema gali suformuluoti raukšles, nes temperatūros poveikis jiems nevienodas.

BĮ UAB „Arena Interli“
Vytauto g. 21, LT–68300 Marijampolė
Tel. (8 343) 91 041, 92 076
Faks. (8 343) 91161

Pelesos g. 3, LT–02115 Vilnius
Tel. (8 5) 238 4041
Faks. (8 5) 233 8896
El. paštas [email protected]

Serbentų g. 9a, LT–76275 Šiauliai
Tel. (8 41) 434 647
Faks. (8 41) 434 647
Mob. 8 685 56702
El. paštas [email protected]

Dubysos g. 25, LT–91181 Klaipėda
Tel. (8 46) 340 705
Faks. (8 46) 340 705
Mob. 8 685 15 749
El. paštas [email protected]

Naglio 4a, LT–52356 Kaunas
Tel. (8 37) 370 515
Mob. 8 652 93560

Svetainė www.arenainterli.lt

2004 m. Ruduo