Patarimai besiruošiantiems įsirengti pamatus

Viena iš aktualių statybos problemų – tinkamų pamatų įrengimas. Dažnai pastariesiems skiriama nepakankamai dėmesio, o juk būtent nuo šios pastato konstrukcijos dalies priklauso jo ilgaamžiškumas, šilumos, hidroizoliacija ir, pagaliau, pastato estetinis vaizdas. Neretai galime pastebėti kaip netinkamai įrengtuose pamatuose atsiranda plyšių, per kuriuos skverbiasi šaltis, o laikui bėgant drėgmė gali tapti pastato sienų, lubų ir pačių pamatų deformacijos priežastimi. Visa tai sąlygoja pastato šilumos kaštų augimą ir milžiniškas remonto išlaidas.

Siekiant išvengti minėtųjų nepatogumų, visų pirma, būtina nuodugniai ištyrinėti informaciją pateiktą pamatų plane, kuriama nurodama kokiame gylyje turi būti namo pamatai, jų išmatavimai bei tipas. Atsakingai sudarytame pamatų plane, parenkant jų tipą turi būti įvertinta kokios horizontalios ir vertikalios apkrovos teks atskiroms pastato pamatų dalims, įvertintos grunto techninės ypatybės bei numatyta galimybė, jog ateityje pastato konstrukcijos gali būti keičiamos.

Remiantis tokiame plane nurodytais duomenimis, iškasama reikiamo gylio duobė. Pamatus reikia įrengti ne mažesniame nei 1,2 m gylyje, kad žiemos įšalas jų „neiškeltų“. Kuomet kasimui pasitelkiama statybinė technika, patį pamatų duobės dugną visgi rekomenduojama nukasti kastuvu, kad pamatas būtų klojamas ant neperkasto grunto. Vėliau pamatinės duobės dugnas nuklojamas 20 cm smėlio sluoksniu ir sutankinamas (ne mažiau kaip 10 cm storio žvyro sluoksniu); jeigu būtina – prieš sutankinimą reikia įrengti drenažą. Tuomet surenkami klojiniai, išdėstoma armatūra ir išpilamas betonas. Vėliau ant jų montuojami hidroizoliacijos ir apšiltinimo sluoksniai ir, galų gale, visas šis „sumuštinis“ apipilamas smėliu. Tokie pamatai vadinami monolitiniais. Monolitiniams pamatams patariama naudoti tik iš gamyklos atvežtą, pagal namo projektą pagamintą betoną.
 
 
Kitas, pigesnis bei greičiau įgyvendinamas, pamatų įrengimo būdas – gręžtiniai pamatai. Pastarieji tinka lengvesnių konstrukcijų pastatams, kuriuose pamatams tenka mažesnės apkrovos. Įrengiant tokius pamatus pradžioje suformuojama smėlio „platforma“ (ne mažesnė kaip 40 cm), o vėliau gręžiamos plane nurodyto skersmens duobės. Toliau montuojami klojiniai, armuojama ir betonuojama. Toks armuotas vainikas (mažiausias jo aukštis – 30 cm) sujungia visa pamatą.

?xml:namespace>

Mūriniams ar didesniems pastatams taikomi blokiniai pamatai, tačiau pastariesiems taip pat reikalingas padas, ant kurio išdėstomi blokai, o viršuje – armuotas vainikas.

?xml:namespace>

Estetiniais sumetimais, pamatas gali iškilti 25–50 cm. aukščio virš žemės. Jį galima tinkuoti ar tiesiog dažyti, tačiau norint pamatams suteikti išskirtinę išvaizdą juos galima apklijuoti įvairiomis plytelėmis, apmūryti plytomis bei akmeniu. Mediniams namams itin tinka naudoti natūralaus arba skaldyto akmens apdailą. Tokia apdaila matomai pamatų daliai suteikia ne tik patrauklumo, bet ir ilgaamžiškumo, o pati apdailos medžiaga ilgainiui nekeičia spalvos, nedyla ir nereikalauja specialios priežiūros ar atnaujinimo.

in Kita
Patalpų valymo rūpesčius palikitespecialistams