Patys „žaliausi“

Įvardinti tarptautinės ekologiškiausių projektų premijos (angl. Global award for sustainable architecture) finalininkai. Šią premiją įsteigė Paryžiaus architektūros ir paveldo centras (Cité de l'architecture et du patrimoine) kartu su vokiečių architekte Jana Revedin. Renginys vyksta jau trečiąjį kartą. Nugalėtojas paaiškės spalio mėnesį, tačiau iki tol penki atrinkti kandidatai dalyvaus architektūros problemoms skirtame simpoziume, o kiekvieno darbai bus įamžinti dokumentiniuose filmuose, planuojamuose transliuoti per nacionalinę Prancūzijos televiziją. Be to pirmą kartą planuojama surengti keliaujančią parodą bei publikuoti renginio dalyvių kūrybai skirtų knygų seriją. Taip tikimasi pasiekti pagrindinio šios premijos tikslo – ekologiškos architektūros idėjos populiarinimo, pasitelkiant geriausius renginio finalininkų darbus.

Į pagrindinį apdovanojimą pretenduoja Thomas Herzogas, Sami Rintala, Diébédo Francis Kéré, Bijoy Jainas ir Patrickas Bouchainas.
 
Vokiečių architektas Thomas Herzogas garsėja kaip „klimato architektūros“ šalininkas, studijuojantis vėjo kryptį ir jėgą, saulės spindulių intensyvumą bei šios energijos rūšies taikymo ir neigiamų pasekmių neutralizavimo galimybes. Tarp jo projektų – bioklimatiniai statiniai su minimaliomis energijos sąnaudomis esantys Vokietijos teritorijoje bei eko–statiniai įvairiose pietų pusrutulio šalyse.
 

Thomas Herzogas. 400 butų kompleksas „Solar–City“ Lince (Austrija). 1994–2005

 
Norvegų architektas Sami Rintala darbuojasi gamtinės ir vadinamosios land–art architektūros srityje. Jis orientuojasi į tradicinės architektūros patirtį ir stengiasi taikyti išskirtinai vietines medžiagas, tuo pačiu išsaugant tam tikrai vietovei būdingą statinio išvaizdą.
 

Sami Rintala. Viešbutis „Hotel Kirkines“, Kirkines (Norvegija). 2005

Architektas Diébédo Francis Kéré (Vakarų Afrika, Burkina Fasas) savo pastatuose naudoja nacionalinės architektūros motyvus ir amatininkų patirtį, stengdamasis realizuotais socialiniais projektais atkreipti būsimų šių pastatų savininkų dėmesį. Išskirtinį dėmesį architektas skiria architektūrinio išsilavinimo problemai.
 

Diébédo Francis Kéré. Licėjaus pastatas, Dano mieste (Burkina Fasas). 2007
 
Indų architektas Bijoy Jainas („Studio Mumbai“) taip pat orientuojasi į nacionalinės architektūros patirtį – kaip optimalaus mikroklimato pastatuose sukūrimo sferoje, taip ir medžiagų pasirinkimo bei ekonomiškumo procesuose.


Bijoy Jainas. Tara namas Kašide, Maharaštros valstijoje (Indija). 2005

Prancūzų architektas Patrickas Bouchainas pasisako prieš nerūpestingą resursų švaistymą, būdingą šiuolaikiniam Vakarų pasauliui. Savo projektuose, vietoje įprastų medžiagų, jis naudoja metalines benzino cisternas, medinius žvejų laivus ir pan.; stengiasi minimizuoti statyboms skirtų medžiagų sąnaudas, aktyviai dalyvauja miestų pramoninių zonų regeneravimo procesuose ir socialinių būstų vargingiausiam gyventojų sluoksniui kūrimo programose.


Patrickas Bouchainas. Barnabo žirgų akademija (Didžiosios karališkosios arklidės rekonstrukcija), Versalis. 2002

 
 
?xml:namespace>
in Kita
Patys sau architektai: verkti ar juoktis?