Neretai savo šalies rinkoje įsitvirtinusi ir reikiamą patirtį sukaupusi įmonė ima svarstyti galimybes veiklą plėtoti ir užsienio rinkoje. Be abejo, žengti tokį žingsnį būtina ne skubotai, o pirmiausia gerai išanalizavus, įvertinus naujos rinkos specifiką, jos skirtumus ir galimas kliūtis. Juk net ir gretimoje šalyje yra skirtingi reikalavimai, kitokios architektūrinės tradicijos, skiriasi netgi statybų technologijų lygis. Tad lengva sakyti, kad svarstoma galimybė išbandyti jėgas kitos šalies rinkoje, daug sunkiau – atitikti ir sugebėti patenkinti jos keliamus reikalavimus.

Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Kovenda“ atlieka pastatų projektavimo ir montavimo darbus. Domėdamasi galimybėmis veiklą plėtoti ir užsienio rinkoje, įmonė išbandė jėgas pastaraisiais metais sparčiai augančioje Baltarusijos statybų rinkoje. „Kovenda“ gali didžiuotis suprojektavusi tos šalies aukštybiniams pastatams keliamus techninius reikalavimus atitinkantį gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų kvartalą (keturi administracinės paskirties 21 aukšto pastatai (bendras plotas apie 80 tūkst. kv. m), dešimt gyvenamųjų 22 aukštų namų (apie 110 tūkst. kv. m), dvi septynių aukštų automobilių stovėjimo aikštelės (po 15 tūkst. kv. m), du prekybos centrai (po 2 000 kv. m) ir komercinės patalpos (apie 5 000 kv. m), kurį Minske planuoja statyti nekilnojamojo turto projektų bendrovė „Hanner“ su Baltarusijos partneriais. Apie pirmojo projekto užsienio šalyje vykdymą ir šios užduoties specifiką kalbamės su UAB „Kovenda“ direktoriumi Tomu Bažanovu bei bendrovės Projektų valdymo skyriaus vadovu Dariumi Penkausku.

 

T. B.: Dauguma Lietuvos verslininkų žvalgosi į gretimas šalis, dažniausiai ieško naujų, naujovių ištroškusių rinkų. Būtent tokia ir yra Baltarusijos rinka. Joje statybų sektorius atsigavo tik praėjusiais metais, taigi šiuo metu vyksta aktyvus augimas, naujovių paieška Baltarusijoje tik dabar pradedami projektuoti ir statyti šiuolaikiniai biurų bei gyvenamieji pastatai, logistikos ir prekybos centrai. Iki šiol tokių pastatų ten paprasčiausiai nebuvo, o jų poreikis, be abejo, bus toks pats, kaip ir visose kitose Europos šalyse. Žinoma, ir Vakarų Europos investuotojai, ieškodami naujų rinkų, dažnai susidomi Rytų regionu, tinkamu naujoms idėjoms įgyvendinti.

 

D. P.: Tačiau, norint investuoti, pirmiausia reikia išanalizuoti sektoriaus galimybes, jo specifiką, įvertinti riziką. Mūsų įmonė – pirmoji užsienio projektavimo įmonė Baltarusijoje, atlikusi aukštybinio pastato respublikinę ekspertizę. Tad esame tikri sektoriaus pionieriai.

 

D. P.: Kadangi Baltarusijos statybų rinka atsigavo visai neseniai, natūralu, kad ji šiek tiek atsilikusi nuo kitų, ekonominio pakylėjimo laikotarpį jau patyrusių rinkų. Pavyzdžiui, kai kurie mūsų projekte įgyvendinti technologiniai sprendimai šioje šalyje buvo visai nenaudoti ir nežinomi. Tačiau naujovėmis domimasi ir siekiama plėtoti moderniąją šiuolaikinę architektūrą bei inžineriją. Gyventojai jau pavargę nuo sovietinių laikų formų, kuriose vyravo monolitas, dideli, neapskaičiuotų matmenų pastatai, dabar trokštama stiklo, lengvų formų, išraiškingumo. Todėl ši rinka ir vilioja užsienio investuotojus – juk jie gali pasiūlyti tokius projektus.

 

T. B.: Noriu pridurti, kad statybų sektorius nebuvo visiškai sustojęs, naujų pastatų statybos, be abejo, vyko. Tačiau ir dabar matome jų statomus socialinius gyvenamuosius daugiabučius namus, kurių forma niekuo nesiskiria nuo statytų prieš dešimt metų, juos tiesiog bandoma paįvairinti fasadą nudažant įdomesne spalva. Baltarusijos statybų rinkoje galimas toks pakilimo laikotarpis, koks Lietuvoje buvo maždaug prieš 7–8 metus. Kadangi mūsų šalyje šis etapas baigėsi gana neseniai, galime aktyviai dalyvauti ir geriau suprasti vykstančius procesus.

 

T. B.: Be abejo, su biurokratiniais sunkumais. Baltarusijoje vis dar yra projektavimo institutų, kuriems reikia pateikti projektą, norint, kad šie jį patvirtintų, ir tik tada galima atlikti valstybinę ekspertizę. Tai tarytum dvigubas barjeras, ypač kai institutuose dirba menkai išsilavinę specialistai, kurie, pamatę projekte kokį nors jiems nežinomą sprendimą, paprasčiausiai pasako, kad projektas parengtas ne pagal galiojančias nuostatas ir standartus, taigi nėra tinkamas. Tad jei nori rinkai pasiūlyti ką nors nauja, turi įdėti daug pastangų, kovoti, siekdamas įrodyti, kad tavo sprendimas, nors ir ne standartinis, bet geresnis. O valstybinę ekspertizę atliekantys specialistai labiau domisi naujovėmis, tad džiaugiasi moderniais sprendimais, suprasdami, kad taip pateikiamas pavyzdys tolesniems projektams.

 

D. P.: Formalių reikalavimų ir normų daugybė. Normos vis keičiamos, tobulinamos, sukuriama naujų. Norint įgyvendinti visas normas ir atitikti visus reikalavimus, reikia apsilankyti įvairiose tarnybose, atlikti ekspertizes. O norint įgyvendinti ką nors nauja, reikia dvigubai daugiau derinimų ir leidimų. Pavyzdžiui, šalčio izoliacija. Visame pasaulyje naudojama guma, geriausiai apsauganti nuo kondensato. Tačiau Baltarusijos normose nurodyta, kad izoliatas turi būti visiškai nedegus, taigi guma, savaime suprantama, netinka. Praktiškai nėra logiškos argumentacijos, kodėl šios normos reikia, bet jos apeiti negalima, privalu taikytis.

 

D. P.: Minske šiuolaikinių biuro pastatų beveik nėra, tad mūsų suprojektuotas rajonas į komercinių pastatų rinką tikrai įpūs naujų vėjų. Suprojektavome nemažą rajoną: keturi komercinės ir dešimt gyvenamosios paskirties daugiaaukščių. Visas kvartalas bus statomas miesto centre, prie Baltarusijos kino studijos. Kadangi tai vienas pirmųjų naujos statybos ir architektūros projektų, jis tikrai turėtų papuošti atsigaunantį miestą. Juk būtent sostinėje greičiausiai pasijus statybų rinkos suaktyvėjimas.

 

D. P.: Be abejo, planuojame, tad investuotojams, svarstantiems veiklos plėtrą Baltarusijos rinkoje, galime tapti itin patraukliais partneriais. Juk jau perėjome patį sudėtingiausią etapą: susipažinome su rinka iš vidaus, užmezgėme pažinčių, žinome, kaip paspartinti komplikuotus procesus. Nuo šio projekto kūrimo iki patvirtinimo praėjo kiek daugiau nei pusmetis, tad jau vykdant antrą projektą viskas turėtų vykti daug greičiau. O žinant Baltarusijos sistemą, galima teigti, kad projektas buvo patvirtintas labai greitai, nes šioje šalyje projektavimo terminai skaičiuojami ne mėnesiais, bet metais. Matėme užsienio šalių investicinių projektų, kurie biurokratinėse pinklėse užstrigę jau metus, ir dar neaišku, ar pavyks juos sėkmingai įgyvendinti. O juk statybų sektoriuje laikas ypač svarbus, nes kuo ilgiau trunka procesas, tuo didesnė tikimybė, kad investuotojas vietoj planuoto pelno patirs tik nuostolių. Mūsų sėkmę tikriausiai lėmė mažesnis kalbos barjeras, geresnis mentaliteto suvokimas, sudėtingo biurokratinio aparato veikimo perpratimas. Būtent dėl gebėjimo geriau perprasti Baltarusijos rinkos specifiką Lietuva gali tapti tiltu tarp Vakarų investuotojų, norinčių patekti į šią naujai atsivėrusią rinką. Šiandien esame 100 proc. įsitikinę, kad Baltarusijoje galime įvykdyti visą projektą ir statybos leidimą gauti per trumpiausią laiką, suprojektuoti gerokai greičiau nei vietiniai projektuotojai, viską suderinti ir ekspertizes atlikti daug greičiau nei užsienio projektuotojai.

 

Ar klientams planuojate siūlyti tik projektavimo paslaugas?

T. B.: Mūsų įmonės siūlomų paslaugų spektras daug platesnis nei tiesiog projektavimas, taigi klientams galime pasiūlyti ir projektavimo, statybos valdymo bei priežiūros, mechaninių sistemų montavimo paslaugas. Paprastai užsakovas ieško ne vieną paslaugą siūlančio tiekėjo, o tokio, kuris gali pasiūlyti visą kompleksą, tad mūsų siūlomų paslaugų spektras prasideda nuo projekto rengimo ir baigiasi pastatyto pastato pridavimu.

 

UAB „Kovenda“

Kalvarijų g. 272A, LT-08339 Vilnius,

tel. (8 5) 276 7449, faks. (8 5) 273 6782,

el. paštas [email protected],
svetainė www.kovenda.lt