Plungės miesto centrinio stadiono rekonstrukcija, reiškiančia statinio pertvarkymą iš esmės, neigiamai įtakotų teritorijoje esančio kultūros paminklo, Plungės dvaro sodybos, vertingąsias savybes ir menkintų architektūrinę bei kraštovaizdinę vertę – tokios nuostatos laikosi paveldosaugininkai. Tačiau, atsižvelgiant į stadiono svarbą Plungės gyventojams, parengtame parko projekte paveldosaugininkai numato nenaikinti šiuo metu esamo, tarpukariu susiformavusio stadiono, kaip autentiško parko elemento.
Vadovaujantis parengtu ir Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio, Plungės raj. savivaldybės administracijos direktoriaus, Vietos ūkio ir kapitalinės statybos skyriaus vyr. architekto bei Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus suderintu parko projektu, esamo stadiono teritorija tvarkoma pagal Plungės dvaro sodybos specialiajame plane nustatytą tvarkymo ir naudojimo režimą. Stadionas tvarkomas ir pritaikomas sportininkų reikmėms, nedidinant jo ploto.
Kadangi dabartinės tribūnos ir buitinės patalpos yra avarinės būklės, be to, silikatinių plytų statiniai ir tvora atskiria stadiono teritoriją nuo viso parko ir gadina reprezentacinės alėjos, vedančios nuo pagrindinių vartų iki rūmų, vaizdą, projekte numatoma perkelti tribūnas su buitinėmis ir aptarnavimo patalpomis į šiaurinę pusę, prie Stoties g., o įėjimą į stadiono teritoriją įrengti iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės, šalia įrengiant mašinų stovėjimo aikštelę. Pagal projektą stadioną nuo pagrindinės įvažiavimo alėjos atskirtų tanki, 3 metrų aukščio karpoma skirpstų ir liepų žaliatvorė. Tokia žaliatvorė, pagal istorines nuotraukas, juosė ir kitoje alėjos pusėje atsodinamą vaismedžių sodą.
Nors Plungės rajono savivaldybės sporto taryba siūlo Plungės miesto centrinį stadioną rekonstruoti, paveldosaugininkai nepritaria šiam siūlymui. Statybos techniniame reglamente "Statinio statybos rūšys" aiškiai apibrėžtas rekonstrukcijos tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Tai neabejotinai pakenktų dvaro vertingosioms savybėms ir architektūrinei bei kraštovaizdinei vertėms.
Plungės dvaro sodyba – vienas iš geriausiai išlikusių dvaro sodybos kompleksų Lietuvoje, kurio urbanistinę ir meninę vertę lemia jo ansambliškumas, vieninga architektūrinė visuma bei unikalios gamtinės sąlygos. Vertinant visą sodybos ansamblį, kuris neabejotinai yra vienas vertingiausių ir gražiausių Lietuvoje ir kurio visumos nesudarkė nei vėlesnės rekonstrukcijos, nei nauji statiniai sodybos teritorijoje. 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr.1088 Plungės dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu kultūros paminklu. Vėliau Plungės dvaro sodybai buvo nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, tai reiškia dabarties ir ateities kartos turi būti sudarytos sąlygos nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą pažinti, lankyti ir juo naudotis.
2007-2008 m. VĮ "Lietuvos paminklai" ir UAB "Projektavimo ir restauravimo institutas" atliko Plungės dvaro sodybos specialiuosius ir inžinerinius tyrimus, parengė lauko inžinerinių tinklų rekonstravimo, parko restauravimo ir pritaikymo, rūmų restauravimo ir pritaikymo Žemaičių dailės muziejui, oficinos restauravimo ir pritaikymo viešbučiui techninius darbo projektus, sargo namo restauravimo ir pritaikymo informaciniam centrui darbo projektą, parengė vandens sistemos ir protakų restauravimo projektą.
Daugiau informacijos:
Antanas Eičas
Telšių teritorinio padalinio vedėjas
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Tel. (8 44) 5 14 67, mob. (8 612) 10 290
El. p. [email protected]
in Kita