„Protingas“ namas – gyventojų komfortas ir saugumas

EIB (European Instalation Bus) – tai šiuolaikinė pastato valdymo sistema, kuri vertina, kontroliuoja ir stebi pastato funkcijas. Ji leidžia patogiai ir saugiai valdyti pastato vidaus ir lauko apšvietimą (šviestuvai, užuolaidos, žaliuzės), vidaus temperatūrą, šildytuvus, vėdinimo prietaisus bei kitus elektros įrenginius. Namuose – tai komfortas, ekonomiškumas ir saugumas, biurų pastatuose – dar ir energijos, darbo jėgos, medžiagų ekonomija.

Priešistorė − nuo primityvaus jungiklio iki EIB

Iš pradžių buitinių elektros prietaisų valdymas buvo paprastas ir primityvus, pavyzdžiui, lempos įjungiamos ir išjungiamos paprastu elektros jungikliu. XX−XXI a. buvo išrasta ir pritaikyta daugybė elektros energijos panaudojimo galimybių. Šių išradimų motyvas – daugiau komforto ir racionalumo. Paprastas jungiklio (įjungti ir išjungti) mechanizmas nebegalėjo patenkinti naujų vartotojų poreikių ir lūkesčių. Buvo sukurta daug įvairių jutiklių, galinčių valdyti, įjungti ir išjungti prietaisus tuomet, kai to reikia. Tačiau kartu augo ir kompleksinių jungiklių bei valdymo operacijų poreikis. Dėl to ėmė sparčiai rastis atskirų, vienai funkcijai valdyti skirtų sistemų. Vienos funkcijos valdymo sprendimams, tokiems kaip apšvietimo, šildymo, vėdinimo ar signalizacijos valdymas, buvo diegiama atskira kabelinė sistema.

Tam buvo ypač svarbu iš anksto kruopščiai suplanuoti visą elektros instaliaciją. Vėlesni pakeitimai visada reiškė nemažus nuostolius. Didėjant atskirų kabelių skaičiui, kabeliams skirti kanalai greitai buvo perpildomi, kartu didėjo ir gaisro rizika. Struktūriniai ar panaudojimo pakeitimai elektros sistemoje buvo ypač brangūs. Vienintelis sprendimas – sujungti tokias atskirų funkcijų valdymo sistemas į vieną, supaprastinant elektros instaliacijos planavimą, mažinant kabelių skaičių bei kuriant lankstesnę ir ekonomiškesnę elektros instaliacijos sistemą. Kaštai turėjo būti sumažinti taip, kad nenukentėtų sistemos komfortiškumas.

Pirmieji šios problemos sprendimai buvo centralizuoto valdymo instaliacijos automatizavimo sistemos. Tačiau kilo skirtingų sistemų suderinamumo problema – vartotojas turėjo naudoti vieno gamintojo įrangą, o centralizuota sistema buvo nepatogi ir didino kaštus.

1987 m. grupė elektronikos gamintojų sukūrė sistemą, galinčią valdyti, kontroliuoti, reguliuoti bei stebėti visas pastato funkcijas. Tokios sistemos koncepcija pasirodė įtikinama ir daugeliui kitų elektronikos gamintojų, todėl 1990 m. buvo įkurta EIBA (European Installation Bus Association). Dirbant bendrai buvo sukurta visus keliamus reikalavimus atitinkanti sistema. Tad nuo 1993 m. daugiau nei 100 Europos įmonių gamina standartinius EIB produktus. EIBA nuolat stebi kokybės bei suderinamumo poreikius bei teikia gaminiams EIB ženklą.

Profesionaliai surežisuoti malonumai

Laiką, leidžiamą namuose, EIB pagalba galima paversti profesionaliai surežisuotu malonumu. Toje pačioje namų svetainėje intymi ir jauki aplinka gali virsti triukšminga, agresyvia vakarėlio erdve. Kad ir ką gyventojai veiktų: vakarieniautų, žiūrėtų televizorių, skaitytų knygą, gamintų maistą ar ruoštų namų darbus, – kiekvienai veiklai reikia specialaus apšvietimo. Pagal savo poreikius ar nuotaiką vartotojas gali susikurti bet kokį apšvietimo scenarijų.

Sistemos valdymas ypač paprastas – viskas automatizuota. Atidarius vonios ar darbo kambario duris įsižiebia apšvietimas, įsijungia ventiliatorius ir kiti prietaisai. Viską valdo jutikliai – atsisėdus ant sofos žiūrėti televizoriaus automatiškai įsijungia apšvietimas, televizorius, paliekant namus ar einant miegoti sistema gali išjungti šviesą visame name, užtraukti užuolaidas ar apsaugines žaliuzes. Prie sistemos prijungus elektros lizdų valdymą taip pat paprastai galima valdyti ir visus kitus prietaisus. Ir nesibaiminti, kad kas nors bus pamiršta, be to, taip taupoma ir elektros energija.

Susirūpinusiesiems dėl saugumo paliktuose namuose, programuojamos laiko funkcijos gali junginėti šviestuvus imituojant gyventojų elgesį. Naktį kilus įtarimui ar tiesiog išsigandus vienu judesiu lengvai galima įjungti vidaus ir lauko apšvietimą ar atitraukti užuolaidas. Sistema turi ir savisaugos funkciją, leidžiančią užkirsti kelią pašalinių intervencijai. Tai aktualu šeimoje augant mažiems vaikams arba norint išvengti nepageidautinų asmenų biure ar kitoje aplinkoje.

Prie sistemos prijungtas namo šildymo ar kondicionavimo valdymas leidžia reguliuoti temperatūrą pagal gyventojų poreikius. Tinkamai suprogramavus sistemą jutikliai fiksuos vidaus, lauko temperatūrą, pagal jų parodymus sistema atitinkamai reguliuos šildymą atskirose namo zonose, atsižvelgiant į paros metą ar namuose vykdomą veiklą. Skystųjų kristalų monitoriuje galima stebėti esamą temperatūrą, sužinoti visų namo šviestuvų, kitų elektros prietaisų padėtį, keisti jas ir rankiniu būdu.

Dar vienas sistemos privalumas – įvairaus nuotolinio valdymo galimybės. Radijo pulteliu namą galima valdyti iš bet kurios namų vietos. Telefoniniu ryšiu galima pakeisti namo temperatūros režimą, įjungti reikalingus prietaisus ar valdyti kitas sistemos funkcijas nebūnant namuose. Sistemos valdymą galima prijungti ir prie asmeninio kompiuterio. Prie sistemos taip pat galima prijungti judesio, temperatūros, šalčio, vėjo, lietaus ar šviesos daviklius, kuriais valdomas lauko ir vidaus apšvietimas, žaliuzės, temperatūra ir kt. Pagrindinis EIB sistemos privalumas – galimybė patenkinti kiekvieno vartotojo poreikius. Valdymas laisvai programuojamas ir gali būti lengvai keičiamas, pildomas ar perprogramuojamas. Sistema gali būti pildoma įvedant naujas funkcijas ir prietaisus nepatiriant jokių nepatogumų.

Ekologija ir ekonomiškumas

Įprastos pastato valdymo technologijos dažniausiai išskirstytos į keletą atskirų stebėjimo ir valdymo sistemų, kurioms reikia daug įvairių kabelių ar laidų. Tai ne tik didina išlaidas, bet ir kelia gaisro pavojų. O EIB sistema, nors ir reikalauja nemažų pradinių investicijų, taupo medžiagas ir energiją. EIB priskiriama prie aplinkos neteršiančių produktų – diegiant šią sistemą, pavyzdžiui, biurų pastatuose sutaupoma net iki 30–60 proc. vario, PVC bei kitų plastiko rūšių. Pastatuose taip pat reikia skirti gerokai mažiau vietos kabeliams bei laidams išvedžioti, sutaupoma medžiagų ir vėliau ką nors keičiant.

Pagerinus valdymą bei optimaliai naudojant prietaisus gerokai sumažėja išlaidų energijai. Kadangi į sistemą gali būti sujungti skirtingų gamintojų prietaisai ir produktai, vartotojas gali laisvai rinktis, koks produktas jam reikalingas pagal dizainą ir kainą. Ypatingas sistemos privalumas – vėliau sistemos elementai keičiami visiškai paprastai.

Kuo daugiau atskirų funkcijų ir komponentų jungiama į sistemą, tuo geriau atsiskleidžia jos veiksmingumas bei ekonomiškumas. Kadangi sistema yra modulinė, atskiri jos komponentai gali būti lengvai keičiami ar perdirbami.

Veikimo principas

Pagrindinė EIB veikimo idėja – griežtas informacijos ir elektros srove perduodamų impulsų atribojimas. Taip pat – decentralizuotas informacijos perdavimas, be paskirstytojo. Visi sistemos įrenginiai yra susieti ir informacija perduodama tik pranešant apie įvykį. Tai reiškia, kad informacija persiunčiama tik prireikus, pavyzdžiui, kai reikia įjungti prietaisą. Jei tuo pat metu įjungiami keli prietaisai, pirmumą turintis prietaisas persiųs duomenis pirmas. Tai taupo informacijos perdavimo elementus bei užtikrina funkcinį saugumą.

EIB sistemą sudaro trijų tipų prietaisai. Pirmieji – tai vykdymo elementai (šviestuvų, žaliuzių, šildytuvų bei kiti valdikliai). Antrojo tipo prietaisai – jautrieji elementai (jungikliai, mygtukai, radijo pulteliai, ekranai, judesio davikliai ir kt.). Paskutinieji – tai pagalbiniai elementai (maitinimo šaltiniai, droseliai, filtrai ir kt.). Visus šiuos prietaisus į EIB sistemą jungia vienas kabelis – prie dviejų jo gyslų jungiami lygiagrečiai. Prietaisų ryšio blokai tomis gyslomis keičiasi vieni su kitais kodine informacija. Prie šio kabelio jungiamas 24 V maitinimo šaltinis.

Sistemos prietaisų keitimasis informacija vykdomas adresuotomis telegramomis. Paspaudus valdymo mygtuką į sistemą siunčiama telegrama, kurioje nurodytas adresas ir funkcija. Šią telegramą perskaito visi sistemos vykdomieji elementai, tačiau užduotą funkciją atlieka tik tie, kuriems ji skirta. Vienas adresas gali būti skirtas ir daugiau nei vienam vykdymo elementui, o vykdomieji elementai gali reaguoti ir į keletą adresų. Taip galima valdyti įvairų kiekį kanalų, o vienas kanalas gali būti valdomas iš keleto taškų. Tad tokiomis adresuotomis telegramomis vykdomas daviklių, radijo imtuvų ar kitų prietaisų informacijos keitimasis.

Didžiausias sistemos privalumas – ji yra modulinė, nėra vieno centrinio prietaiso ar programos, kuriai sugedus visa sistema išsijungtų ar išsiderintų. Kiekvienas jungiklis – tai nepriklausoma sistemėlė, palaikanti ryšį su visais kitais sistemos prietaisais. Tad sugedus vienam sistemos moduliui, visi kiti funkcionuos ir toliau, o sistemos naudotojui nereikės baimintis dėl gedimų.

Galimybės Lietuvoje

Sukurta Vokietijoje, EIB gana sparčiai išpopuliarėjo Europoje. Kartu su amerikiečių technologija „LonWorks“, EIB pirmauja tokio tipo sprendimuose. Šiuo metu Europos šalyse EIB sistemas diegti įprasta jau ir individualiuose namuose. Nors tai nėra pigi technologija, greičiau – prabangos dalykas, sistemos teikiamam komfortui paprastai sunku atsispirti. Reikėtų nepamiršti, kad ši sistema – puiki investicija į nekilnojamąjį turtą. Specialistai prognozuoja, kad po 5–10 metų tai bus taip įprasta kaip vaizdo kamera mobiliajame telefone, o namai ar biurai, kuriuose įdiegta EIB sistema, be abejo, įgis kitą rinkos vertę, nes nereikės papildomai rūpintis komfortabilios sistemos diegimu.

Lietuvoje namo valdymas naudojant EIB sistemą, jos privalumai bei teikiamas komfortas dar nėra plačiai žinomi. Bendrovė „AC/DC“, šių metų pradžioje gavusi visus sertifikatus montuoti EIB, tikisi, kad padėtis keisis ir lietuviai įvertins kitų Europos šalių gyventojams kasdienybe tapusius privalumus bei galės didžiuotis gyvenimu „intelektualiame“ name.

Elena Nekrošienė

UAB „AC/DC“
Rukeliškių g. 17, LT–10101 Vilnius
Tel. (8 5) 277 7962
Mob. 8 699 58333
El. paštas [email protected]

2005 m. Ruduo