Jei pradėdami buto remontą, pastebėjote grindų nelygumus ar net žymų nuolydį – nesijaudinkite, viską galima išlyginti naudojant cementinį mišinį, kurį išlieti rekomenduojama prieš pradedant dažymo darbus ir durų montavimą.
Norėdami įvertinti grindų remonto apimtis, pradžioje gulsčiuku išmatuokite kiek jos nukrypusios nuo horizontalės. Šį procesą būtina atlikti prieš priimant sprendimą ne tik dėl išlyginamojo mišinio, bet ir dėl grindų dangos tipo. Neretai nuolydis butuose būna toks didelis, jog visame bute išlyginę grindis galite pastebėti gerokai „nusileidusias“ lubas (kartais net 10–20 cm). Tokiems nelygumams kompensuoti gali prireikti „tonos“ sauso mišinio bei keleto kubinių metrų keramzito. Pastarasis naudojamas kaip užpildas, norint sumažinti mišinio išeigą. Galima jį maišyti su mišiniu – gausite keramzitbetonį; arba taikyti kaip pagrindą, o viršuje išlieti cemento mišinį (mišinio sluoksnis turi būti ne mažesnis nei 3 cm). Papildomas šių darbų privalumas – akivaizdus garso izoliacijos pagerinimas.
Cementinis mišinys, išlyginantis grindis visame bute ar jo dalyje, tikslingiausias tuomet, kai grindis planuojate iškloti plytelėmis. Gulsčiuku būtinai patikrinkite virtuvės grindis: jei nelygumai žymūs – vėliau viena linija sustatyti virtuvės baldai bus lygiai taip pat pasvirę, o juos būtina išdėstyti giežtai viename lygmenyje, kad stalviršiai būtų vienodame aukštyje.
Kuomet cemento mišinį išlyginsite (jis turi džiūti apie mėnesį, o likutinė drėgmė neturi viršyti 5 proc.), gulsčiuku pakartotinai patikrinkite grindų horizontalumą.
Reguliuojamosios grindys
Jeigu gyvenate tikrai senos statybos name, greičiausiai medinės jūsų buto grindų lentos arba parketas yra pakloti ant gulekšnių, tad jos girgžda, išsilenkia nuo svorio ir dalinai pūna. Nieko nuostabaus, juk gulekšniai buvo klojami tiesiai ant betoninio paviršiaus, niekaip jų netvirtinant, o skydinį parketą ar lentas prie jo paprasčiausiai prikaldavo ar priklijuodavo. Be to su nelygiais paviršiais buvo kovojama paprastai – po gulekšniais klodavo viską, kas statybininkams pasitaikydavo po ranka: suskaldytas plytas, lentas, o dažnai ir paprasčiausias statybines atliekas.
Natūralu, jog laikui bėgant tokia konstrukcija išsiklaipo, atsiklijuoja, o užkirtus kelią orui patekti į gulekšnius jie pradeda pūti.
Norint išvengti tokių problemų gulekšnius paprasčiausiai reikia stipriai pritvirtinti prie betoninio pagrindo ir leisti jiems vėdintis. Taigi natūralu, jog ilgainiui buvo sukurtas reguliuojamosios pogrindės. Tokia konstrukcija įgyvendinama sumontuojant reguliuojamus gulekšnius arba reguliuojamą fanerą. Pradžioje konstrukcijoje išpjaunamos ertmės, į kurias įsukami plastikiniai varžtai–stoveliai, ant kurių ir tvirtinami mediniai gulekšniai. Šie varžtai–stoveliai – reguliuojami: sukant specialiu raktu, gulekšniai pakeliami arba nuleidžiami, tokiu būdu išlyginant grindis. Patys varžtai–stoveliai sutvirtinami specialiais metaliniais vinimis arba medvaržčiais.
Gulekšniai nesiliečia su pagrindu, todėl konstrukcija gali vėdintis, dėl šios priežasties ne tik parketas tarnauja ilgiau, bet ir buto savininkams sukuriamos gerokai komfortiškesnės gyvenimo sąlygos: oro temperatūra po grindimis nesiskiria nuo buto temperatūros. Be to ši konstrukcija leidžia lengvai išlyginti grindis – užtenka tiesiog kiek atveržti ar atvirkščiai – priveržti „varžtus“.
Nebereikia baiminti ir „potvynių“, nes gulekšniai patikimai pritvirtinti prie pagrindo, todėl jų „neišplaus“ ir didelis vandens kiekis. Dar viena privalumas – galimybė reguliuoti grindų aukštį. Jeigu nusprendėte bute su žemomis lubomis pakeisti grindis – pasinaudokite reguliuojamosios faneros konstrukcija. Joje netaikomi gulekšniai, vadinasi, grindys nuo viršutinio pagrindo taško pakeltos vos 2,5 cm (dviejų faneros sluoksnių storis po 12 mm). Vietoje gulekšnių taikomos plastikinės įvorės, kurios įstatomos prieš tai faneroje išgręžtose ertmėse.
Vėliau į įvores įsukami plastikiniai varžtai–stoveliai. Faneros lakštai klojami ant pagrindo ir tvirtai pritvirtinami specialiais vinimis arba varžtais. Faneros lakštų išlyginimas atliekamas sukant varžtus specialiai tam skirtu raktu. Po pirmojo faneros sluoksnio išlyginimo, klojamas antras ir tvirtinamas medvaržčiais.
Išmontuojant senas grindis visuomet yra galimybė jas „nuleisti“, o esant reikalui ir atsikratyti seno betono mišinio. Taip galima išvengti grindų „pakilimo“. Tuo tarpu ten, kur skydinis parketas prieš remontą buvo paklotas ant gulekšnių, nekils jokių papildomų rūpesčių – nauji gulekšniai kaip taisyklė būna tokio pat storio kaip ir seni.
Rekonstruojant senuosius pastatus ši technologija tikrai nepakeičiama. Pasitelkus gulekšnius grindis galima pakelti į bet kokį aukštį. Beje, mediniai gulekšniai itin pravers mėgstantiesiems dažnai perplanuoti savo erdvę. Perkeliant į naują vietą tualeto, vonios kambarį ar virtuvę nebereikia komunikacijų slėpti po betono mišiniu. O tais atvejais, kai tokias grindis klojate užmiesčio name galimybė išvedžioti komunikacijas po grindimis leis jums sutaupyti žymią dalį įprastai tam reikalui skiriamų investicijų.
Ši technologija nepakeičiame ir nusprendusiesiems bute įsirengti namų kiną. Be to, ji taikoma ne tik dengiant grindis, bet ir garsą sugeriančias sienas. Tokiu atveju tarp gulekšnių esančioje erdvėje klojama izoliacinė medžiaga.
Be abejo, tais atvejais kai nusprendžiate kloti linoleumą tiesiai ant betono nesirūpindami nelygumais, jūsų „technologija“ – be konkurencijos. Tačiau jeigu klojate parketą, lentas, laminatą ar kitokias medžiagas būtina pasirūpinti, kad jos būtų idealiai lygios. Tokiu atveju vien betono mišinio nepakanka – teks pasitelkti savaime išsilyginančius mišinius ir fanerą, o taip tokia konstrukcija, be abejo, pabrangs.
Tačiau svarbiausias reguliuojamųjų grindų privalumas – laikas. Prieš pradedant kloti grindis, betono mišinį teks džiovinti 28 paras. Tuo tarpu taikant reguliuojamus gulekšnius ar reguliuojamą fanerą laukti nereiks, 100 kv. m plotą galima iškloti per 1–2 dienas.
Akivaizdūs tokios konstrukcijos privalumai: brangių grindų dengimo atveju – žymus lėšų ir laiko taupymas (100 kv. m per 1–2 dienas); aukštas garso izoliacijos lygis; gerokai šiltesnės grindys bei galimybė po grindimis paslėpti komunikacijas (įskaitant šildymo sistemą); ilgas tarnavimo laikas (ne mažiau 50 metų); galimybė reguliuoti grindų aukštį; žymus apkrovų sumažinimas ir gebėjimas atlaikyti ganėtinai aukšta apkrovas (3–5 t/m²).
Minkšta kiliminė danga
Minkšta kilimine danga (ypač su ilgais pūkais) labai gerai paslepia grindų nelygumus, todėl prieš klojant ją nereikia atlikti beveik jokių buto remonto paruošiamųjų darbų, nebent išplauti grindis, nebūtina net pašalinti seną linoleumą, o atskiras minkštos kiliminės dangos rūšis galima kloti tiesiai ant betono grindų.