Architektas Remas Koolhaasas pristatė savo architektų biuro sukurtą Šiaurės jūros vystymo planą. Kaip ir kitus savo konceptualius projektus (pavyzdžiui, automobilių pramonės vystimosi perspektyvų tyrimus, atliktus „Volkswagen“ užsakymu), šią programą architektas sukūrė konkrečiam užsakovui – olandų fondui „Natuur en Miliau“ („Gamta ir supanti aplinka“).
R. Koolhaaso nuomone, Šiaurės jūra – viena geriausių planetos zonų „vėjo jėgainių fermų“ statybai – elektros energiją gaminančių vėjo jėgainių sankaupai (dėl vėjo stiprumo, negilių vandenų, didelio gyventojų skaičiaus bei išvystytų, pakrantėje įsikūrusių, šalių tyrimo bazių). Jeigu šis potencialas būtų pilnai išnaudojamas, tai iki XXI a. vidurio Europa galėtų visiškai atsisakyti iš artimųjų rytų gabenamos naftos.
Kuriant šį planą, pavadintą „Zeekracht“ – „jūros jėga“, OMA biuro architektai įkvėpimo ieškojo XVII a. olandų filosofo bei tesės žinovo Hugo Grotiuso kūryboje, kuris buvo įsitikinęs, kad jūra turi būti laikoma laisva teritorija, kuria gali naudotis visos valstybės. Todėl projekte numatyti visų, į Šiaurės jūrą išeinančių, šalių bendri veiksmai, juolab, kad visoms joms jau teko susidurti su energetinės krizės padariniais bei globaliniu klimato atšilimu. „Todėl R. Koolhaaso idėjos įgyvendinimo darbai turėtų būti pradėti kuo greičiau“, – įsitikinę fondo „Natuur en Miliau“ atstovai.
„Zeekracht“ nenustato griežtų naujos energetinės sistemos statybų laiko rėmų ar veiksmų tvarkos – visos detalės turi būti patikslintos projekto įgyvendinimo metu, priklausomai nuo konkrečių galimybių bei sunkumų.
R. Koolhaasas siūlo sukurti „energetinį super–žiedą“ – bazinę vartotojų aprūpinimo energija infrastruktūrą, „konvejerį“, kurį sudarys gamybos bei su ja susijusių tyrimų padaliniai, „rifus“ – dirbtinai sukurtas ekosistemas, stimuliuojančias savo gamtinius analogus bei jūros „vaisingumą“, o taip pat tarptautinį tyrimų centrą, kuris bus atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą bei mokslinius tyrimus.
Gigantiškas „vėjo jėgainių fermų“ žiedas būtų įkurdintas toli nuo kranto (taip bus padidintas jų galingumas) ir netrukdys laivininkystei. Juos planuojama statyti šalia išsekusių gamtinių dujų rezervuarų, kurie, savo ruožtu, būtų pritaikyti kaip energetinės saugyklos. Šalia jūros kelių išdėstytos „fermos“ galės tarnauti ir kaip laivų kuro papildymo bazės.
R. Koolhaasas pabrėžė, kad realizuojant „Zeekracht“ projektą pagrindinis vaidmuo atitektų Nyderlandų karalystei, kuri tūrėtų tapti sektinu pavyzdžiu kaimyninėms šalims.