Nuosavame name įsirengti sandėliuką visuomet paprasčiau nei bute, todėl ir sandėliukai privačiuose namuose visuomet didesni nei butuose. Įrengiant sandėliuką būtina laikytis dviejų pagrindinių sąlygų:
- sandėliukas jokiu būdu negali būti krosnies ar kitų šildymo įrenginių kaimynystėje, jį būtina įrengti kuo toliau nuo jų;
- sandėliuke privaloma užtikrinti oro vėdinimą, siekiant išvengti drėgmės ir oro „užsistovėjimo“.
Grindys, kaip įprastai privačiuose namuose, gali būti išklotos lentomis, o ant lentų dar galima pakloti MDP (medienos drožlių plokštė), MPP (medienos plaušų plokštė), MDF (vidutinio tankio medienos plaušų plokštė) plokštes arba storą fanerą, ar, galų gale, paprasčiausią linoleumą. Apšviesti sandėliuką rekomenduojama kuo ryškesnę šviesą skleidžiančiu šviestuvu. Tokio apšvietimo reikia, kad tarp visų stiklainių, maišiukų ir pan. galėtumėte lengvai rasti tai, ko jums reikia. Baimintis, kad didesnio galingumo lemputė naudos per daug elektros energijos nereikėtų, juk šviesą sandėliuke uždegame labai retai, o ir labai trumpam. Tad jeigu patalpa pakankamai didelė galima sumontuoti ir antrą lempą, kad būtų geriau apšviestos vietos, įprastai liekančios šešėlyje.
Jei sandėliuko patalpa pakankamai didelė, stelažus galima sumontuoti jos viduryje. Tokiu atveju viršutinę dalį stelažų medinėmis lentjuostėmis reikia pritvirtinti prie stelažų sumontuotų prie sienų. Atstumą tarp stelažo lentynų geriau daryti skirtingą. Tarp pačios žemiausios lentynos pageidautina palikti maždaug vienos metro aukščio erdvę – maišams, dėžėms ir kitiems dideliems indams. Kitų lentynėlių aukštį tikslinga diferencijuoti priklausomai nuo daiktų, kuriuos jose ruošiatės laikyti, aukščio pridėjus dar 5–10 cm, kad būtų lengviau juos ten pastatyti ar išimti. Taigi, vienose lentynose stovės tik 3 l talpos stiklainiai, kitose – 2 l ir pan. Norint sutaupyti vietos, laiko, pastangų ir medžiagų nuo 0,5 iki 1 l stiklainius galima išdėstyti vienoje lentynoje dviem eilėmis – vienus ant kitų, prieš tai atskyrus juos fanera. Taip derėtų elgtis, jeigu turite daug panašaus dydžio stiklainių.
Dėl savo turinio sandėliukai tampa bene labiausiai graužikų dėmesį traukiančiais objektais. Kaip žinia, radikaliausia apsisaugojimo priemone – katė. Tačiau jei dėl kažkokių priežasčių ir ji nesugeba pagelbėti, vertėtų įsigyti graužikus naikinančių priemonių. Vertėtų nepamiršti, kad taikant tokias priemones reikia nepamiršti atsargumo. Apnuodytą jauką būtina išdėstyti ten, kur jo nepasieks vaikai ir naminiai gyvūnai. Įrengus tokius „spąstus“ rankas būtina nusiplauti karštu vandeniu su muilu. Jei grindyse aptiksite pelių urvelius, užtepkite juos alebastru arba cementu, papildę šį mišinį stiklo šukėmis.
Iš tikrųjų privačiame name įkurdinti sandėliuką tikrai labai daug galimybių, nes tą pačią funkciją gali atlikti ir kieme esanti vasaros virtuvė, daržinė, rūsys ar pusrūsis. Du paskutinieji ne veltui įvardijami vienas po kito – tai labai panašios patalpos. Kaip vyko ši evoliucija? Pradžioje žmogus statėsi namus tik tam, kad juose gyventų, o maisto produktus saugodavo užkasęs šiam tikslui paskirtoje vietoje kieme. Pradžioje primityviose saugyklose, kurios ilgainiui tobulėjo. Vėliau kilo būtinybė perkelti visa tai į namus. Taip atsirado rūsiai ir, pagaliau, sandėliukai.