Saulės vaikas

Niujorko Guggenheimo muziejuje vyksiančioje pardoje bus demonstruojamas didžiausias pasaulyje Franko Lloydo Wrighto pastatų ansamblis – Pietų Floridos koledžo studentų miestelis.

F. L. Wrightas ties šio 18 pastatų komplekso (realizuota tik 12) projektavimu darbavosi nuo 1938 m. iki pat savo mirties (1959 m). Šis darbas architektui suteikė galimybę savaip suprojektuoti visą „miestą“, apie ką architektas visada svajojo, todėl miesteliui ir buvo suteiktas toks skambus vardas – „Saulės vaikas“.
 
 
 
Pastatų ansamblis „Saulės vaikas“ – įvairiausios funkcinės paskirties pastatų, kuriuos vienija dengti perėjimai (bendras ilgis 2,5 km), kompleksas. Minėtieji perėjimai primena ir prieš tai šioje vietoje augusius apelsinmedžius. Tarp šviesaus akmens pastatų, su F. L. Wrighto kūrybai būdingais stogo išsikišimais, išsiskiria keletas netipinių architektui statinių – planetariumas, natūralios šviesos pripildytas apvalus teatras bei dvi vitražais papuoštos varpinės.
 

 
Centrinis komplekso statinys – fontanas „Vandens kupolas“, kurį sudaro 50 cm skersmens rate išdėstytos 74 čiurkšlės – XX a. viduryje techniškai buvo per sudėtingas, todėl šį F. L. Wrighto projektą pavyko įgyvendinti tik 2007 m. Jis tapo pirmuoju architekto statiniu nuo 1966 m., pastatytų pagal originalų projektą, sukurtą pirminiam užsakovui. Šis įvykis tapo didžiulio unikalaus ansamblio, nukentėjusio per pastarąjį dešimtmetį nuo lietaus ir vėtrų poveikio (pastatai pastatyti iš apylinkėse esančio porėto akmens) bei vėlesnių „papildymų“, restauracijos programos dalimi.
 
 

Miestelio komplekso atstatymo darbus planuojama baigti 2010 m., tačiau dar viena šio F. L. Wrighto šedevro dalis bus baigta restauruoti jau šį mėnesį. Gegužės 15 d. visuomenei pirmą kartą bus pristatyti (kartu su įvairiausia foto medžiaga) originalūs šio projekto brėžiniai ir eskizai. Jie bus demonstruojami Guggenheimo muziejuje vyksiančioje retrospektyvoje „Frankas Lloydas Wrightas: iš vidaus į išorę“.

in Kita
Saulės spinduliuotės įtakos stogui analizė