Kodėl pasirinkote specializuotis restauravimo, renovavimo, rekonstrukcijos ir remonto srityse?

Prieš įkurdamas UAB „Elvora“ dirbau Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto vyriausiuoju inžinieriumi. Institute buvo įkurtas padalinys, kurio pagrindinė veikla – šios srities naujovių paieška ir diegimas. Tokių gairių laikomės ir šiandien. Mūsų bendrovės credo – „intelektuali“ statyba, t. y. statyba, pagrįsta įsigilinimu į procesus. Todėl nuolat ieškome pažangesnių sprendimų, atliekame tyrimus ir bandymus, kuriame ir diegiame naujas nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos technologijas, stebime objektus, kuriuose teko darbuotis, o darbų rezultatus fiksuojame įmonėje rengiamose technologinėse kortelėse. Šiandien mūsų bendrovėje veikia keturi padaliniai: tyrimų, projektavimo, statybinės aikštelės ir specialių medžiagų komplektavimo bei pardavimo. Mūsų specialistai atlieka tyrimus, rengia tvarkybos projektus, patys arba kartu su partneriais įgyvendina atnaujinimo projektus.

 

Kokių technologinių sprendimų esate sukūrę?

Remdamiesi kolegų švedų patirtimi, Lietuvos rąstinių namų rinkai pritaikėme naujas sienojų remonto ir restauracijos technologijas, kuriomis remiantis, kitaip nei anksčiau, galima išsaugoti nemažai pastato elementų, o apatinis pastato vainikas keičiamas keraminiais blokeliais.

 

Sukūrėme ir šiandien sėkmingai taikome XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statytų namų balkonų rekonstrukcijos technologiją, numatančią visišką arba dalinį balkonų laikančiųjų konstrukcijų keitimą, hidroizoliacinio sluoksnio įrengimą ir skardinimą.

 

Mūsų bendrovės specialistai taip pat sėkmingai sprendžia tarpaukštinių medinių sijų perdangų stiprinimo problemą. Sukūrėme ir įdiegėme medinių perdangų stiprinimo monolitiniu gelžbetoniu technologiją, kuri šiandien sėkmingai taikoma įrengiant butus virš eksploatuojamų patalpų, virš patalpų su vertingais plafonais ir pan. Sėkmingai įdiegėme medinių konstrukcijų cheminio stiprinimo ir konservavimo technologiją.

Atliekame ir mūro sanavimo darbus. Svarbu žinoti, kad, drėgmei migruojant, įprastame tinke tirpios druskos, esančios vandenyje, kristalizuojasi tinko kapiliaruose ir jį ardo. Sanavus, druskos kristalizuojasi tarp sanuojamojo tinko kapiliarų esančiose ertmėse ir neardo nei jo vidaus, nei paviršiaus. Tačiau sanuojamasis tinkas tinka ne visais atvejais. Pavyzdžiui, atliekant renovacijos darbus bažnyčiose, dažnai susiduriama su dirbtinio marmuro altorių tvarkymo problema, kai sanuojamojo tinko taikyti negalima, nes garuojantis vanduo tokią besipriešinančią konstrukciją tiesiog suardytų. Tokiais atvejais nedideliuose plotuose pasiteisina horizontalus injekcinis izoliatas ar mūro sausinimo prietaisai „Aquapol“, mažinantys kapiliarinio siurbimo jėgas. Toks įrenginys susideda iš imtuvo, stiprintuvo bei antenos ir veikia gravitacinės kinezės principu: mažina kapiliarinio siurbimo jėgas, dėl to mūro kapiliaruose esanti drėgmė negali kilti. Prietaisas veikia dėl natūralios geoenergijos, taigi jis negenda, nes jame nėra jokių mechanizmų ir elektronikos, nenaudojama jokių cheminių medžiagų.

Esame sukūrę ir įdiegę „aktyviojo“ sluoksninio drenažo sistemą, nepakeičiamą norint pažeminti gruntinio vandens lygį, pavyzdžiui, senamiestyje, kai įrengti drenažo iš lauko pusės neįmanoma arba neracionalu. Mes tiesiog patobulinome senąjį (viduramžių) sluoksninį drenažą naujomis medžiagomis (geotekstile) ir įranga (drenažiniais siurbliais, nuotėkių sistema). Virš geotekstilės sluoksnio pakylantis gruntinis vanduo pakliūva į vieną iš tarpusavyje sujungtų šulinių. Paskutiniame šulinyje sumontuoti drenažiniai siurbliai. Taip vanduo negali pakilti virš geotekstilės sluoksnio, o gruntinio vandens lygis ilgainiui nukrinta. Deja, iki šiol į tokius sprendimus vis dar žiūrima su tam tikru nepasitikėjimu, dažnai pasikliaujama senaisiais metodais, tačiau mūsų įgyvendintuose projektuose (tokiuose objektuose kaip Vilniaus katedra, Kino, teatro ir muzikos muziejus ir daugelis kitų) tokios priemonės puikiai pasiteisino. Sistema naudotina ir naujos statybos pastatuose, kuriuose yra problemų su gruntiniu vandeniu.

 

Neseniai baigėme tirti teracinių laiptų, grindų ir pakopų sandarą. Šios konstrukcijos Lietuvoje buvo itin populiarios XIX a., tačiau nežinoma, iš kur jos atkeliavo. Spėjame, kad anuomet čia turėjo būti fabrikas, gaminęs teracines plyteles. Ilgainiui jas pakeitė keraminės, o teracinių plytelių gamybos technologija buvo pamiršta. Iki šiol restauruojant tokias konstrukcijas jos buvo tiesiog padengiamos keraminėmis plytelėmis, tačiau šiandien tokiems laiptams ar grindims jau galime sugrąžinti pirmapradę išvaizdą. Atlikdami tyrimus nustatėme, kaip tokiai dangai suteikiama spalva, kokia užpildo (skirtingų spalvų marmuro ir granito) sandara ir dydis bei jo santykis su rišamąja medžiaga. Šiandien jau esame įvykdę sėkmingą tokios dangos restauraciją, kaip tai darydavo XIX a. meistrai.

 

Netrukus pasiūlysite dar vieną naujieną – spindulinio šildymo įrenginius. Papasakokite apie tai.

Neseniai sudarėme sutartį su Rusijos bendrove „Termoplen“, gaminančia unikalias spindulinio šildymo sistemas. Tai 0,3 mm storio plėvelė, kurios viduje išvedžiotos aliuminio gijos. Elektrinė šildymo sistema veikia infraraudonųjų spindulių principu. Vienas didžiausių jos pranašumų, ypač atliekant restauracinio pobūdžio darbus, – tokią plėvelę galima paslėpti po gipskartoniu ar kitomis apdailos medžiagomis, išskyrus metalines dangas. „Termo-plen“ šildo patalpas visiškai kitokiu principu nei įprasti radiatoriai. Infraraudonieji spinduliai šildo sienas, baldus ir patalpoje esančius žmones, o ne orą. Oras pašildomas nuo antrinės šilumos, kurią skleidžia konstrukcijos, daiktai ir žmonės. Taip pasiekiamas didžiausias komfortas. Be to, ši sistema labai lengvai reguliuojama. Tuo metu, kai patalpoje nėra žmonių, galima taikyti taupymo režimą, o aktyvuoti jį galima ir mobiliuoju telefonu ar internetu. Be to, ši sistema gali padėti išspręsti tokių pastatų kaip medinės bažnyčios konstrukcijų deformacijos ir irimo, atsirandančių dėl temperatūros bei drėgmės svyravimų, problemas.

 

Matyt, tai, kad esame atviri naujovėms. Turbūt pirmieji Lietuvoje panaudojome rotacinę paviršių valymo sistemą „Jos“ (vanduo ir abrazyvai), gravitacinės kinezės mūro sausinimo sistemą „Aquapol“, sanuojamąjį tinką ir daugelį kitų originalių sprendimų. Esame sukaupę didelę patirtį, todėl greitai nustatome problemų priežastis ir randame efektyvų sprendimą, be to, užsakovui pageidaujant patys galime atlikti darbus.

Puikus pavyzdys – mūsų bendrovės neseniai pasiūlyti orą šildantys kompaktiški rekuperatoriai. Toks sprendimas itin tinka senamiesčio būstuose, rūsiuose ir pan., todėl nenuostabu, kad užsakovai jau spėjo įvertinti jo pranašumus. Toks rekuperatorius gali būti sumontuotas sienoje ar pastato viduje, o fasade lieka tik vos matomi jo „snapeliai“. Beje, šie įrenginiai puikiai tinka taikant kompleksinius sprendimus, pavyzdžiui, tokį rekuperatorių sumontavome Vilniuje, name, esančiame Trakų g. 7. Jame taikėme sanuojamąjį tinką, įrengėme hidroizoliacinį sluoksnį ir mūro sausinimo sistemą „Aquapol“.

 

Pastaroji mūsų bendrovės įsigyta naujovė – kompiuterinė statinių matavimo programa, skaitmenines pastato fotografijas paverčianti frontalia projekcija. Pasirinkus reikiamą mastelį, programa išmatuoja fasadą ir pateikia brėžinius. Tai gerokai pagreitina ir supaprastina matavimo darbus ir leidžia išvengti žmogiškojo veiksnio. Pasitelkę šią programą, jau atlikome Žiežmarių bažnyčios, kurioje planuojama atstatyti trūkstamą bokštą, matavimo darbus.

Tomas Lapinskas

UAB „Elvora“

Linkmenų g. 35A, LT-08217 Vilnius,

tel. / faks. (8 5) 210 11 70,
el. paštas [email protected],