Statybinių medžiagų ir jų gamybos ekobalanso įtaka pastatų energiniam naudingumo didinimui
Šie uždaviniai ES tolesnės plėtros strategijai iškelti į pirmąją eilę. Uždavinių sprendimo būdai gali būti parengti, nagrinėjant pastatų statybos ekobalansus, kurių neatskiriama dalimi yra statybinių medžiagų gamybos ekobalansai, sudarantys pirmąjį iš keturių pastatų ekobalanso lygių:
1) statybinių medžiagų ekobalanso lygis;
2) statybos technologijomis apibrėžtų pastatų statybos ekobalanso lygis;
3) pastatų eksploatacijos ekobalanso per normatyvinį jų eksploatacijos laikotarpį (20-40 metų) lygis;
4) pastatų konstrukcijų ir medžiagų utilizacijos, pasibaigus tikslinei jų eksploatacijai, ekobalanso lygis.
Todėl sprendžiama problema yra daugiakriterinė visų lygių sprendimų tarpusavio derinimo sudėtingumu pasižyminčių uždavinių sistema.
Šiame darbe nagrinėjamas tik pirmasis pastatų ekobalanso lygis ir galima jo įtaka pastatų ekobalanso rodiklių gerinimui (Kaminskas 2002; Hums 1997).
Lietuvoje yra parengta ir Vyriausybės aprobuota Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo (1992 m. ir patikslinta 1996-1998m.) bei kitos susietos su tolesne statybinių medžiagų gamybos plėtra susijusios programos; statybinių medžiagų ir statybos industrijos pramonės restruktūrizacijos (1995 m. ir patikslinta 1998 m.); žemės gelmių turtų įsisavinimo ir efektyvaus panaudojimo (1993-1994m.) programos (Kaminskas 2002).