Suteikime aptrupėjusiems fasadams patrauklią išvaizdą

Turbūt daugelis iš mūsų yra pastebėję aptrupėjusius, sudrėkusius, neretai ir pelėsiais apaugusius senamiesčio mūrus. Kaip kovoti su laiku ir drėgme? Anksčiau drėgmės ir druskų pažeistos sienos buvo pakartotinai dengiamos kalkiniu tinku. Išradus Portlendo cementą, atsirado galimybė pagaminti nedidelio porėtumo tinką, atsparų šalčiui. Tačiau šis sandarus tinkas nuo šalčio ir vandens apsaugo tik sausus fasadus ir visai netinka drėgnam bei druskų pažeistam mūrui. Standartinis tinkas pagal DIN 18550 taip pat netinka − jis nepritaikytas drėgniems ir druskingiems statiniams apsaugoti.

Tokiomis sudėtingomis sąlygomis reikėtų tinko, kuris sulaikytų iš išorės plūstantį vandenį, tačiau nekliudytų vidiniams džiūvimo procesams ir kartu būtų atsparus druskų kristalizacijos slėgiui.

Siūlo paslaugų kompleksą

1999 m. Vilniuje įkurta Vokietijos kompanijos „Remmers“, įmonių, užsiimančių profesionalia statinių ir kultūrinių paminklų apsauga, lyderės, atstovybė − UAB „Remmers Baltica“. Ši įmonė – daugelio statybos pramonės specialistų (amatininkų, prekybininkų, architektų, projektuotojų) projektų partneris, ji siūlo įvairių paslaugų kompleksą. Įmonė atlieka fasadų valymo, plytų siūlių užpildymo, hidrofobizavimo, dangos dengimo silikoninių dervų pagrindu, gamtinio akmens konservavimo bei restauravimo, betono restauravimo, architektūros paminklų priežiūros, cokolių restauravimo, rūsio sienų sandarinimo, dekoratyvios medienos apsaugos ir taurinimo, medinių langų ir durų dangos darbus bei profilaktinę ir atnaujinamąją medienos apsaugą.

Išeitis − apsauginis tinkas

Kenksmingos druskos (sulfatai, chloridai, nitratai) patenka į statinį kartu su vandeniu. Pakaitinio drėkimo ir džiūvimo metu jos kristalizuojasi, padidėja jų tūris, ir prasideda „išpuolis“ − druskos pradeda ardyti statybinę medžiagą. Be to, statinį alina ir aplinkos bei klimatinės sąlygos, specifinės statybinės medžiagos ypatybės (drėgmės ir kenksmingų medžiagų įgėris) ir kt. Siekiant nustatyti kenksmingų druskų atsiradimo mastą ir drėgmės rūšį, būtina atlikti statinio būklės analizę. Tai įgalina parinkti optimaliausią ir ekonomiškiausią, objekto specifiką atitinkantį sandarinimo ir restauravimo priemonių planą – prielaidą 10 metų „Remmers“ sistemos kokybės garantijai.

Iš dažniausiai mūre randamų vandenyje tirpių druskų įmonės specialistai išskiria sulfatų, chloridų ir nitratų junginius. Tirpiausi vandenyje – nitratai, ištirpstantys oro drėgmei pasiekus 50 proc. Didėjant oro drėgmei – maždaug iki 70–80 proc., ištirpsta ir kitos druskos. Tada prasideda druskų judėjimas, dažniausiai garavimo zonos kryptimi; tuomet šiose zonose kaupiasi jų perteklius. Sumažėjus oro drėgmei, vanduo iš dalies išgaruoja, druskos vėl kristalizuojasi. Kristalizacijos metu padidėja druskų tūris, statybinę medžiagą pradeda veikti mechaninė apkrova. Drėgmei svyruojant nuo 50 iki 80 proc., mechaninė apkrova statinį alina dar labiau, druskos išsiveržia į statinio paviršių ir gali suardyti net jo struktūrą.

Atliekant statinio būklės analizę, visų pirma reikia nustatyti ir tiksliai apibūdinti pažeidimų mastą. Tai padės pasirinkti tinkamiausias restauravimo priemones, įvertinti horizontalaus ar vertikalaus, vidinio ar išorinio sandarinimo būtinybę. Ne mažiau svarbu įvertinti ir specifines objekto ypatybes, pvz., objekto padėtį vietovėje, žinias apie gruntinius vandenis, lietvamzdžių sandarumą ir kt.

Tinkamai ir kruopščiai paimti bandiniai – tikslių tyrimų rezultatų prielaida. Tai padės įvertinti statinio sandarą, nustatyti esamą drėgmės ir druskų kiekį. Tvirtumo vertė nustatoma imant bandinius (gręžiant) iš skirtingo aukščio ir gylio vietų.

Kiekybinė cheminė analizė parodo druskų rūšį ir koncentraciją statinyje. Pagal nustatytas vertes bendrasis druskingumo laipsnis įvertinamas kaip „nedidelis“, „vidutinis“ arba „didelis“. Nustatant drėgmės priežastis ir jos lygį, įvertinamas kapiliarinis ir higroskopinis vandens įgėris, prisotinimo drėgmė, kondensato susidarymas. Jei drėgmės lygis viršija 40 proc., būtina imtis papildomų sandarinimo priemonių. Tokiu atveju prieš dengiant apsauginį tinką, drėgmės pažeistus plotus iš pradžių reikės apdoroti specialiais „Aida Kiesol“ produktais.

Apsauginio tinko funkcijos

Apsauginis tinkas yra sausas, didelio porėtumo, vandeniui laidus (nors ir nedidelio kapiliarinio laidumo) skiedinys. Tinkas turi leisti išgaruoti drėgmei, o druskas „užrakinti“ gruntiniame sluoksnyje, išvengiant neigiamo kristalizacijos poveikio. Siekiant patenkinti šiuos pagrindinius reikalavimus, WTA (mokslinės techninės statinių išsaugojimo ir paminklų priežiūros darbo bendrijos) apsauginio tinko techniniame aprašyme nurodyta, jog, prieš klojant tokį tinką, atliekantį dengiančio sluoksnio vaidmenį, paviršiaus turi būti padengiamas gruntiniu tinku. Šiai dviejų sluoksnių apsauginei sistemai būdingos dvi skirtingos ypatybės:

• apsauginis tinkas užkerta kelią druskų judėjimui link paviršiaus,
• apatinis tinkas savo porose kaupia druskas.

Apsauginis tinkas „Funcosil“

Tinko „Funcosil“ sudėtyje yra specialių rišiklių ir priedų, todėl jam būdingas didelis porėtumas bei puikios mechaninėmis ypatybės, jis atsparus šalčiui bei druskoms. Dėl ypatingos savo struktūros ir funkcionalumo šis tinkas gana greitai kietėja.

Apsauginę sistemą sudaro:

• paruošiamasis purškiamas tinkas,
• gruntinis tinkas,
• apsauginis tinkas,
• viršutinės dangos.

Didelį apsauginio tinko „Funcosil“ atsparumą druskoms visų pirma lemia sulfatams atsparaus hidraulinio rišiklio parinkimas.

Dažnai cementas, naudojamas tinkuoti, ypač – kultūros vertybėms priskiriamus pastatus, sulaukia kritinių vertinimų, nes tinkas cemento pagrindu visada yra kietas ir sandarus, be to, naudojant cementą, į mūrą patenka papildomų druskingų jonų.

Skiedinio oro porų kiekis lemia tvirtumą ir formavimo galimybę. Apsauginis tinkas „Funcosil“ yra lengvas, didelio porėtumo. Tai reiškia, kad jis nėra labai tvirtas, tačiau jo formavimo galimybės − itin didelės.

Naudojant kalkinį skiedinį, išlieka druskų susidarymo tikimybė, o „Remmers“ naudojamas cementas yra atsparus sulfatams, jo sudėtyje yra labai nedidelė laisvųjų jonų dalis.

Apibendrinimas

„Remmers Funcosil“ apsauginis tinkas yra labai porėtas, tose porose gali kauptis druskos. Druskų kristalizacija iš esmės vyksta tinko rišiklio kapiliarinėse porose. Tačiau druskų kristalizacija čia turėtų būti kiek įmanoma ribojama, kad nebūtų pažeistas vidinis tinko stabilumas.

Padidinus kapiliarinių porų tūrį – pemzos pavidalu, porų tūris, skirtas druskų kristalizacijai, taip pat gali būti smarkiai padidintas. Taip galima tikslingai valdyti tinko skiedinio druskų kaupimo talpą. Siekiant užtikrinti tinko, klojamo ant druskingų paviršių, ilgaamžiškumą, reikia rūpestingai parinkti hidraulinius rišiklius, atsparius sulfatams. Taigi galima teigti, kad tikslingas porų tūrio formavimas – svarbiausias apsauginio tinko kokybės rodiklis.

 „Remmers“ mokslininkams pavyko sukurti apsauginę sistemą „Funcosil“, atitinkančią daug didesnius reikalavimus nei pateiktieji WTA techniniame aprašyme 2-2-91. Lengvi priedai, kuriems būdingas kapiliarinis įgėris, sudaro sąlygas skysto vandens ir jame ištirpusių druskų judėjimui tinku; taip ženkliai padidinama druskų kaupimo galimybė. Tai lemia daug didesnį šio apsauginio tinko patvarumą ir ilgaamžiškumą, palyginti su įprastu tinku.

UAB „Remmers Baltica“
S.Dariaus ir S.Girėno g. 21-205, LT-02189 Vilnius
Tel. +370 5 2164237
Faks. +370 5 2164233
El. paštas [email protected]
Svetainė www.remmers.lt

2005 m. Pavasaris