Nuolat brangstanti šiluminė energija bei pažangus žmonijos požiūris į dideliais tempais augantį besivystančios šiuolaikinės energetikos ir pramonės pasaulinių gamtinių organinių resursų naudojimą poreikių tenkinimui bei iš čia kylančios pasaulinės aplinkosauginės problemos verčia mokslininkus vis sparčiau ieškoti ir naujų ekologiškų šilumnešių. Šiuo požiūriu ypač perspektyviu šilumnešiu yra laikytinos dvifazės sistemos – putos, tame tarpe ir statiškai stabilios. Eksperimentiškai nustatyta, kad putos, pasižyminčios palyginti dideliu tarpfazinio kontakto paviršiumi, yra gera terpė įvairios paskirties šilumos ir masės mainų procesams vykdyti (tirpalų garinimas ir koncentravimas, džiovinimas ir deginimas, aušinimas ir vėsinimas panaudojant putas bei kt.) įvairiose technologinėse schemose (nutekamojo vandens utilizavimo ir nukenksminimo, naudingųjų komponentų išskyrimo iš putojančiųjų tirpalų, karštų paviršių aušinimo ir vėsinimo bei kt.). Be to, putų technologijos yra sėkmingai panaudojamos daugelyje sričių įvairiems tikslams: pramonėje – atliekoms perdirbti ir joms nukenksminti, teisėtvarkoje – nusikaltėlio judesiams paralyžiuoti, išpurškiant ar iššaunant lipnią putų masę, kariniams – puolamiesiems ar gynybiniams uždaviniams realizuoti, sanitariniams – į orą išmetamiems arba kanalizuojamiems teršalams valyti bei jų kiekiui mažinti, įvairiems pastatų ir įrenginių išoriniams paviršiams valyti nuo skystųjų ir kietųjų teršalų, priešgaisriniams – pastatų karštiems paviršiams drėkinti ir aušinti, siekiant juos apsaugoti nuo žalingo aukštatemperatūrinio poveikio, įvairioms kietoms degioms (dažniausiai organinės prigimties medžiagoms, kurių degimo metu susidaro žarijos), skystėjančioms kietoms medžiagoms ar degantiems skysčiams bei gaisrams požeminėse šachtose ar tuneliuose gesinti, biologiniams – augalų apsaugai nuo kenkėjų, o šaltuoju metų laiku ir nuo šalčio, biocheminiams ir kt.

Pažymėtina, kad statiškai stabilios putos pasižymi tik joms būdingomis, glaudžiai tarpusavyje susijusiomis, specifinėmis savybėmis, todėl daugeliu atvejų putose vykstantys procesai komplikuoja šiuolaikinių analitinių metodų taikymą. Šilumos mainų intensyvumą priklausomai nuo generuojamo putų srauto dujingumo ar greičio kitimo vertikaliam statiškai stabilių putų srautui skersai aptekant koridorinį vamzdžių pluoštą, galima nustatyti pagrindinai eksperimentiniu būdu.