Termoizoliacinių medžiagų, esančių išorinėse atitvarose, gyvavimo ciklo analizė
Termoizoliacinių medžiagų pritaikymas padeda pasiekti tinkamą patalpų mikroklimatą: pastato sienos konstrukcija apsaugoma nuo ardomojo klimato sąlygų poveikio ir šalčio erozijos, gerinamos fizinės atitvaros savybės. Tačiau kiekvieno produkto gamyba veikia mus supančią aplinką: nyksta gamtiniai šaltiniai, šyla klimatas, teršiami oras, vanduo ir dirvožemis. Termoizoliacinių medžiagų poveikį aplinkai galima sumažinti įvairiais būdais: keičiant gamybos būdus, vežimo priemones bei vartojimo būdą. Tačiau šiuos pakeitimus reikia atlikti, atsižvelgiant į visą produkto gyvavimo ciklą, t.y. siekiant, kad vieno ciklo etapo nepadidintų kito etapo tobulinimas produkto poveikio aplinkai.
Nagrinėjimui pasirinktas gyvavimo ciklo analizės metodas. Gyvavimo ciklo analizė (GCA) yra produkto arba sistemos tiesioginių ir netiesioginių veiksnių aplinkai ir visuomenei nustatymas per visas jo gyvavimo fazes – gamybą, įrengimą, naudojimą, sunaikinimą [1].
Šiame darbe nagrinėjami du išorinės atitvaros šiltinimo būdai:
· I būdas – atitvara šiltinama iš išorės, naudojant tik akmens vatą Paroc UNS 35;
· II būdas – atitvara šiltinama iš išorės, naudojant akmens vatą Rockwool Rock-Roll ir garo izoliaciją, t. y. polietileno plėvelę.
Šie šiltinimo variantai nagrinėjami energetiniu, ekonominiu ir ekologiniu (EEE) požiūriais per visą pastato gyvavimo laikotarpį, kuris lygus 100 metų. Analizuojant atsižvelgiama į tam tikslui naudojamų termoizoliacinių medžiagų gamybą, transportavimą, naudojimą ir perdirbimą. Atlikus analizę, nustatyta, kuriame gyvavimo etape sunaudojama daugiausia energijos ir padaroma didžiausia įtaka globalinio klimato atšilimui (CO2 išsiskyrimas).