Trapaus stiklo skulptūrų monumentalumas

Religingiems viduramžių menininkams simbolizavęs šviesą ir dieviškąją paslaptį, stiklas nuo seno masino ir žavėjo kūrėjus savo trapumu, nesvarumu ir dieviška ypatybe švytėti, keisti, laužti šviesą. Dėl kuriamo lengvumo ir skaidrumo įspūdžio jis tapo viena labiausiai vertintų medžiagų modernizmo architektūroje, ne tik kaip pastato konstrukcinis elementas, bet neretai ir kaip pagrindinė interjero kompozicinė ašis. Lietuvos meninio stiklo kūrėjai, savo originaliais kūriniais garsėję visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje, dirbdami kartu su architektais yra sukūrę įstabių ir meniniu požiūriu ypač vertingų erdvinių stiklo kompozicijų, kurių, deja, iki šių dienų išliko vos keletas.

Menas interjere – atgimstanti tradicija

Dar visai neseniai Lietuvoje neatsiejama interjero dalis buvę specialiai architektūrinėms erdvėms kurti vaizduojamosios, monumentaliosios ar taikomosios dailės kūriniai, pastarojo dvidešimtmečio architektūroje tapo itin retu reiškiniu. Interjerai formuoti pasitelkiant tik apdailos medžiagas, funkcinius elementus ar baldus, ėmė vienodėti, net ir investavus nemažai lėšų – prarado išskirtinumą. Todėl džiugina nauja pastarojo laiko tendencija – architektų ir menininkų bendradarbiavimas, formuojant tiek viešąsias, tiek ir privačias erdves. Stiklo menas čia įgauna visai naują, šiuolaikišką reikšmę. Ypač gausiai naudojamas šiuolaikinėje architektūroje, kaip atviras ir lengvas pastato drabužis, pabuvojęs menininko rankose, jis virsta įstabiais švytinčiais organinių ar griežtų formų objektais, kintančiais spalvotos šviesos paveikslais ar žėrinčiomis erdvinėmis skulptūromis.

Architekto ir menininko bendradarbiavimas – savotiškas kūrybinis tandemas, kuomet architektas ar dizaineris − erdvės režisierius − savo interjero vizijai, semantiniams akcentams įgyvendinti pasitelkia kitą kūrėją. Šešerius metus gyvuojančios stiklo studijos „Glasremis“ įkūrėjas, stiklo dailininkas Remigijus Kriukas džiaugiasi, jog pastaruoju metu pastebimas vis didesnis meninių interjero detalių, akcentų ir skulptūrų, stiklo kūrinių poreikis. Savito braižo kūrėjas, sukūręs ne vieną erdvinę stiklo skulptūrą viešosioms ir privačioms erdvėms, pastebi, kad interjero architektų bendradarbiavimo su menininku pobūdis skiriasi – vieni, visiškai pasitikėdami dailininku, nurodo tik būsimajam kūriniui skirtą erdvę, kiti turi labai aiškią ir konkrečią reikalingo meninio sprendimo viziją, netgi paruošia eskizinius brėžinius.

Savitas kūrėjo braižas

Daugiau nei dvidešimt metų stiklo skulptūras kuriantis R. Kriukas gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse – JAV, Rusijoje, Austrijoje, Belgijoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Vengrijoje. Ypatingo pripažinimo menininkas sulaukė 1993 m., kai Vengrijos mieste Bardudvarnoke vykusiame tarptautiniame stiklo simpoziume jo darbas buvo pripažintas geriausiu. Nuo 1985 m. dalyvaudamas tarptautinėse parodose, taip pat surengęs personalinių savo darbų parodų Lietuvoje bei užsienio šalyse, dailininkas džiaugiasi, kad dauguma kūrinių galiausiai negrįžta atgal į studiją – jie atranda savo vietą privačiose ar viešosiose erdvėse visame pasaulyje. Taip pat autoriaus kūrinių yra įsigiję Vilniaus, Maskvos, Budapešto, Frauenau, Lvovo dailės muziejai, Rygos stiklo muziejus.

„Stiklas – kaip moteris: nenuspėjamas ir kaprizingas“, − sako menininkas, kurio darbuose atsiskleidžia neįprastas trapiai medžiagai monumentalumas. R. Kriuko kūryba savita. Unikalios stiklo ir medžio, metalo kompozicijos stebina iš pažiūros nesuderinamo medžiagiškumo harmonija. Gaivališkų organiškų formų dinamika byloja stabilumą, darbai tarsi balansuoja tarp perregimo išnykimo, besvoriškumo ir ypatingo, tarsi įleidusio šaknis į žemę stabilumo ribos. R. Kriuko kūryboje po suvaldyto medžio, metalo ir stiklo paviršiumi, rodos, dar slypi šių medžiagų gaivalai, jų kaprizingumas ir nenuspėjamumas. Stiklas – neapčiuopiama ir tikro savo pavidalo neturinti medžiaga, menininko rankose gali virsti glotniomis, masyviomis, svorį turinčiomis formomis, įgauti matinį, tekstūrinį piešinį ar tapti ore „tirpstančiomis“, tarsi išnykstančiomis formomis.

Stiklo studija

Be autorinių R. Kriuko darbų, 2000 m. Panevėžyje jo įkurtoje meninio stiklo studijoje „Glasremis“ taip pat gaminama ir kita produkcija – tai senas dovanojimo tradicijas turintys, įvairių dydžių, formų ir unikalaus dizaino, dažnai vardiniai popieriaus prispaudikliai, vardinės verslo dovanos, užsakomieji prizai ir dovanos įvairioms progoms ir renginiams, taip pat stiklo skulptūrėlės, stikliniai ir kombinuoti interjero ar eksterjero elementai. Studijos vadovas pasakoja, kad architekto užsakymu yra tekę sukurti ir stiklines durų rankenas ar įvairių eksterjerinių stiklinių elementų, paklausios net ir įvairios stiklo šukės ir nuolaužos.

Studijoje visi gaminiai kuriami rankomis, todėl UAB „Glasremis“ ypač didžiuojasi čia dirbančiais meistrais. Studijos stiklapūčiai karšto stiklo apdorojimo pagrindus įgijo Borisovo (Baltarusija), „Livani“ (Latvija), „Scancrystal“ (Estija) stiklo fabrikuose, stiklo studijoje Bornholmo saloje (Danijoje). Didelę patirtį turintys darbuotojai daugiausia dirba su storasieniu, prireikus – ir plonasieniu stiklu, kurio kokybei skiriamas ypatingas dėmesys. Studijoje naudojamos tik ypač geros žaliavos ir medžiagos − granuliuota stiklo įkrova, iš kurios išlydoma bespalvė stiklo masė, importuojama iš Olandijos („Philips Lighting Winschoten“); gaminiams spalvinti naudojamas spalvotas stiklas iš Vokietijos („Kugler Colours“) ir Čekijos („Jablonex group“).

Stiklo studijoje įrengtoje ekspozicinėje galerijoje sau reikiamą interjero elementą ar tiesiog originalią dovaną artimui gali išsirinkti kiekvienas. Profesionalūs studijos darbuotojai gali suteikti ir konsultacijas aplinkos, interjero sprendimo klausimais, padėti išsirinkti iš jau sukurtų stiklo kūrinių tinkamiausią ar įgyvendinti kliento vizijas stikle. „Glasremis“ didžiuojasi ypač didelėmis studijos techninėmis galimybėmis, leidžiančiomis sukurti ypač skaidraus stiklo ar spalvinto stiklo gaminius, prireikus darbuotojai neapsiriboja vien savo techninėmis galimybėmis. Stiklo kūriniai formuojami pučiant, dirbama liejant ar naudojant formas. Visa tai atveria maksimalią kūrybos laisvę ir leidžia įgyvendinti įmantriausius užsakymus ar sudėtingiausius R. Kriuko sumanymus.

UAB „Glasremis“
J. Biliūno g. 12, LT–36102 Panevėžys
Tel. (8 45) 430 403
Faks. (8 45) 430 403
El. paštas [email protected]
Svetainė www.glasremis.lt

2006 m. Ruduo