TRAVERTINAS – amžių patikrinta apdailos medžiaga

Nenuostabu, kad ne tik praeityje, bei ir šiandien šį gamtos dovanojamą grožį žmogus bando perkelti į savo gyvenamąją aplinką. Travertinas – švelnus ir subtilus akmuo, sukuriantis nepakartojamą atmosferą, suteikiantis jaukumo ir harmonijos jausmą.

Gamtos stichijų pagimdytas grožis

Ši natūrali cheminė nuosėda susideda iš karbonato mineralų – daugiausia iš argono, tačiau neretai kristalizuojasi iki pirminio kalcito. Paprastai kalcio karbonatas nusėda iš mineralinių šaltinių vandens ar kalcio bikarbonato prisotintų upelių. Šaltinių vanduo gali būti karštas, šiltas arba šaltas. Nuosėdų kiekis gali didėti dėl vandens temperatūros arba kai biotinė medžiaga pagreitina nusėdimo procesus.

Anglies dioksido prisotintas vanduo sunkiasi pro kalkakmenio uolas, vanduo ištirpina kalkakmenį ir jo prisisotina. Kai aplinka, kurioje teka vanduo, smarkiai pasikeičia (pavyzdžiui, krinta slėgis, keičiasi temperatūra), iš vandens dujų pavidalu išsiskiria anglies dioksidas. Tuomet kalcio karbonatas kristalizuojasi – smulkios nuosėdos ir gyvos biotinės medžiagos (kerpės, dumbliai, ciano bakterijos) inkrustuojasi.

Pasaulio architektūros klasika

Gausūs subrendusio, išdžiūvusio ir sukietėjusio travertino telkiniai jau buvo kasami senovės romėnų. Paprastai uoliena išlieka gana poringa, su daugybe tuštumų. Ypač poringas travertinas žinomas kaip kalkinis tufas. Švaraus ir smulkaus travertino spalva balta, tačiau dažnai dėl įvairių priemaišų (ne karbonato mineralų) ji gali įvairuoti nuo rudos iki geltonos.

Itin dideli travertino telkiniai susidarę Italijoje, netoli Romos esančiame Tivolio mieste. Tiesą tariant, travertinas ir gavo pavadinimą nuo šio miesto. Tivolis senovės Romos laikais buvo vadinamas Tiburu, o akmuo – lapis tiburtinus (liet. „Tiburo akmuo“). Laikui bėgant žodis buvo iškreiptas ir virto travertinu.

Travertinas svarbia statybine medžiaga privatiems namams ir visuomeniniams pastatams laikytas nuo pat viduramžių. Didžiausias pasaulio pastatas, pastatytas daugiausia iš travertino, – žymusis Romos koliziejus. Taip pat gerai žinomi ir kiti pasaulio architektūros pavyzdžiai, pastatyti iš šios medžiagos: Paryžiuje ant Monmartro kalvos besipuikuojanti Šventosios Širdies bazilika ir Los Andželo Getty centro meno muziejus.

Aktualumo neprarandantis sprendimas

Travertinas – vienas iš kelių natūralių akmenų, naudojamų vidiniams kiemams ir takeliams grįsti. Kartais ši uoliena apibūdinama ir kaip travertino kalkakmenis ar travertino marmuras, tačiau tai tas pats akmuo, todėl tai nei kalkakmenis, nei marmuras. Šiam akmeniui būdinga ypatybė – paviršiuje esančios skylutės ir įdubos. Travertinas dažniausiai susiformuoja netoli karštų burbulų mineralinių šaltinių. Būtent šie burbulai „įstringa“ akmenyje ir sukuria poringą akmens paviršių. Nors šios įdubos ir susiformuoja natūraliai, daug kam gali pasirodyti, kad jos per daugelį metų atsirado dėl didelio dėvėjimo. Kai kurie meistrai, siekdami užpildyti šias skylutes, naudoja glaistą, o kiti palieka jas atviras. Vadinamojo užpildyto travertino paviršius išlyginamas epoksidine derva, suteikiančia rafinuoto grožio. O neužpildytas – poringas – paviršius sukuria jaukumo ir šilumos įspūdį.

Keramines rankomis formuotas apdailos plytas ir plyteles, natūralų akmenį, natūralaus akmens plyteles, natūralaus akmens stogo dangą bei profesionalams skirtas akmens ir keramikos (klinkerio) valymo ir priežiūros priemones Lietuvos rinkai siūlančios UAB AIP specialistai skatina užsakovus atkreipti dėmesį į travertino formų, spalvų ir paviršių įvairovę. Travertino plytelės gali būti nepoliruotos, poliruotos, pjautos kryžmai ir išilgai, šlifuotos ir „užpildytos“, šlifuotos ir „neužpildytos“, sendintos, sendintais kraštais, vadinamojo antikinio paviršiaus ir pan.