Uostamiesčio dvasia apgaubė prekybos centro fasadus

Uostamiesčio dvasia apgaubė prekybos centro fasadus

Prekybos paskirties pastatai priskiriami vieniems seniausių pastatų tipų pasaulio istorijoje. Kadangi prekių mainai buvo viena svarbiausių civilizacijos raidos varomųjų jėgų, veikusi visas gyvenimo sritis, ji lėmė ir miestų atsiradimą bei jų raidą. Prekybos vietos formavosi prie svarbesnių kelių, kuriais žmonės judėdavo norėdami pasikeisti savo sukurtais gaminiais arba gamtos gėrybėmis.

Originalios idėjos pritraukia lankytojų

Naujausios šiuolaikinių prekybos pastatų raidos tendencijos patvirtino, kad prekyba – pagrindinė civilizacijos varomoji jėga, natūraliai susijungusi su kitomis, iki šiol savarankiškai egzistavusiomis žmonijos veiklos sritimis. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje mažas parduotuves po truputį išstūmė besikuriantys prekybos centrai. Per pastaruosius metus bendras parduotuvių plotas išaugo apytiksliai dviem trečdaliais, tačiau parduotuvių skaičius per tą laikotarpį sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Iš pradžių buvo tenkinamasi primityvia „angarine“ architektūra, o pastarųjų metų prekybos centrų plėtra lėmė ir architektūrinės išraiškos kaitą. Pastebima tendencija ne tik rinktis patalpas dėl prekybinio ploto, bet dėmesys kreipiamas ir į prekybos centro, kuriame jos yra, idėją, pasiekiamumą, automobilių stovėjimo aikštelės dydį ir kt. Be to, prekybos centrai tampa ne tik prekyvietėmis, bet ir laisvalaikio praleidimo vietomis, kuriose patenkinami įgimti pasitenkinimo ir apsirūpinimo, kaupimo poreikiai. Todėl patiems pastatams siekiama suteikti išskirtinumo, individualumo, o tai įgyvendinama pasirenkant konkrečią tematiką, dekoracijų asortimentą, detales.

Apleistas kojinių fabrikas virto moderniu prekybos centru

Praėjusių metų pabaigoje (2008-10-28) tiek vietiniams gyventojams, tiek miesto svečiams strategiškai patogioje Klaipėdos vietoje (Baltijos pr., Vilniaus ir Šilutės plentų sankirtoje) išdygo simboliniai vartai į uostamiestį – prekybos centras „Senukai“ (projekto autoriai – UAB „Archikadas“, architektai: A. Žalys, J. Žalys ir A. Pliuškus). Pasak vieno iš centrą projektavusios bendrovės „Archikadas“ architekto Justino Žalio, „prekybos centras pastatytas buvusioje Naujadvario dvaro teritorijoje, kurioje vėliau buvo įkurdintas Klaipėdos kojinių fabrikas. Mums atiteko apleista, jau daug metų neveikianti kojinių fabriko teritorija, kurią išvalius buvo suprojektuotas visiškai naujas pastatas – prekybos ir laisvalaikio centras. Iš visos Lietuvos vedančių kelių susikirtimo vietoje esanti teritorija – savotiški vartai į Klaipėdą. Dėl šios priežasties norėjome išlaikyti ir pabrėžti būtent unikalią klaipėdietišką tematiką. Virš durų į centrą panaudojome konstrukcijas, imituojančias Klaipėdos bokštus – krantinėse besidarbuojančius kranus, o fasaduose įamžinome pačią
Klaipėdos krantinę.“

Didžiausia Rytų Europoje ant fasadų išspausdinta skaitmeninė nuotrauka

Architektų idėjines nuostatas ir estetines pažiūras, užfiksuotas fasaduose, pavyko įgyvendinti bendradarbiaujant su UAB „Heliopolis“. Viena pirmaujančių statybos, pramonės ir reklamos gamybos medžiagų tiekėja Lietuvoje bendrovė „Heliopolis“ atstovauja ir Italijos bendrovei „Abet Laminati“, kurios gaminamos fasado apdailos HPL plokštės MEG, naudojamos pastatų išorės apdailai kaip ventiliuojamų fasadų, balkonų, terasų ir apdailos medžiaga, buvo pritaikytos ir naujajame „Senukų“ prekybos centre.
 
Plokštės MEG pagrindą sudaro celiuliozės pluoštas, impregnuotas fenolio dervomis, ir dekoratyvinis sluoksnis, dengtas akrilu. Plokščių tankis didelis, jos homogeninės, be oro tarpų, chemiškai neaktyvios, paviršius labai atsparus mechaniniams pažeidimams ir purvui. Pasak UAB „Heliopolis“ projektų vadovo Mariaus Mažuolio, šios plokštės Lietuvoje naudojamos jau beveik dešimtmetį, tačiau „Abet Laminati“ siūloma skaitmeninio spausdinimo ant fasadinių HPL plokščių galimybe, suteikiančia spalvų ir piešinių pasirinkimo laisvę, buvo pasinaudota pirmą kartą. Plokštės MEG taip pat gali būti naudojamos vidinėms sienoms ir luboms dengti.
 
Architektas J. Žalys teigė, kad ši ant fasadų išspausdinta skaitmeninė nuotrauka – viena didžiausių visoje Rytų Europoje. Projekto autorius pasakojo, kad „sukurti projektą padėjo ir Klaipėdos architektas Edmundas Andrijauskas. Pačią nuotrauką parengė vienas iš Klaipėdos dizaino centro vadovų – Vakaris Bernotas. Idėja pasinaudoti skaitmeniniu spausdinimu ant fasadinių plokščių gimė ne iš karto. Iš pradžių kilo mintis prekybos centro duris pažymėti simboliniais bokštais, tuomet pamanėme, kad reikia įdomesnių fasado sprendimo būdų, kurie viliotų lankytojus. Spausdintų fasadų plotas siekia apie 1 200 kv. metrų. Pati išklotinė buvo daroma taip: pirmiausia fotografas iš Neringos užfiksavo Klaipėdos krantinės panoramą, vėliau nuotrauka buvo papildyta laiveliais, burlentėmis, jėgos aitvarais, kad vaizdas būtų patrauklesnis. Tačiau visus papildomus elementus stengėmės naudoti saikingai, nes siekėme ir vaizdo dokumentiškumo. Prisipažinsiu, nors šis sprendimo būdas kainavo daug pastangų, užsakovai mūsų idėja ir rezultatu liko patenkinti.“

Už vaizdo slypi kokybė

Visuose prekybos pastatuose privaloma laikytis visuomeninių pastatų projektavimo normatyvų, jiems galioja gaisrinės saugos ir sveikatos centro reikalavimai. Visi sprendimai turi būti ergonomiški, užtikrinti saugią ir patogią pastatų eksploataciją. Tad natūralu, kad architektai pasirinko būtent HPL MEG dangas, išsiskiriančias atsparumu ultravioletiniams spinduliams, drėgmei, purvui, krušai, vėjui, druskai, automobilių išmetamosioms dujoms ir rūgščiajam lietui. Aplinkos sąlygos neveikia nei dekoratyvinio, nei vidinio medžiagos paviršiaus. Jos nereikia iš anksto apdirbti, saugantis nuo grafitų dažų, o gamintojas suteikia net 10 metų garantiją mechaniniam ypatybių stabilumui.
 
UAB „Heliopolis“
Žalgirio g. 112A, LT-09300 Vilnius,
tel. (8 5) 273 3001, faks. (8 5) 275 4444,
el. paštas [email protected],
2009 m. Pavasaris
in Kita
Uostamiesčio arenų pavadinimai gali keistis