Virpesių sklidimas gruntu ir jų įtakagyvenamajai zonai

Virpesių sklidimas gruntu ir jų įtaka gyvenamajai zonai

Vibracija yra kieto kūno pasikartojantys judesiai apie pusiausvyros padėtį. Žmogus jaučia iki 8000 Hz dažniu virpančius kūnus. Dažniausiai susiduriama su 20–200 Hz diapazono virpesiais. Vibracijos priežastis – neišsverti periodiniai jėgos poveikiai sistemoje. Pagrindiniai vibracijų kilimo šaltiniai – mechanizmų besisukančių detalių disbalansas, smūginių bei vibracinių procesų taikymas gamyboje ir statybose.

Mūsų darbo tikslas – ištirti vibracijų sklidimą nuo įmonėje veikiančio vibracinio įrenginio, kuris naudojamas statybiniams blokeliams gaminti, betonui sutankinti. Tokiuose technologiniuose procesuose vibracijos sklidimas nuo šaltinio į aplinką neigiamai veikia šioje aplinkoje esančius objektus ir kenkia žmonių sveikatai.

Vibracijos, perduodamos per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius jo kūnui, veikia visą žmogaus organizmą. Atlikti tyrimai parodė, kad vibracija sutrikdo kai kurių organų ir sistemų (širdies ir kraujagyslių, nervų, judamojo aparato) veiklą [Ramonas, 2003].

Žemų dažnių vibracija gali sukelti kraujagyslių spazmus, pykinimą, vestibiuliarinio aparato sutrikimus, depresiją [Staniulis, 1988].

Vibruojančios mašinos, sumontuotos ant pamatų, sukelia grunto vibraciją, kurios dažnis lygus mašinos priverstiniams dažniams (40–50 Hz). Nustatyta, kad įvairių tipų bei dydžių pastatų ir statinių savųjų svyravimų žemiausios dažnių reikšmės yra toje pačioje eilėje ir neviršija 200 virpesių per minutę. Todėl neretai mašinos darbinis dažnis ir pastatų bei statinių ar jų elementų savieji svyravimo dažniai sutampa (rezonanso reiškinys). [Gužas, 2006].Tuomet net ir dideliu atstumu nuo blokelių gamybos įrenginio esantys pastatai dėl gruntu plintančių virpesių, kuriuos sukelia vibruojantys mašinos pamatai, patiria ryškias vibracijas. Šios vibracijos savo ruožtu sukelia grunto deformacijos didėjimą ir pastatų pamatų „sėdimą“, iki pavojingos ribos sumažina statinių ir konstrukcijų ciklinį stiprumą, trukdo normaliai dirbti ir ilsėtis aplinkiniams [Gužas, 2006].

Skiriama viso kūno vibracija, perduodama per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius jo kūnui ir veikianti visą organizmą ir rankas veikianti vibracija – vibruojančių įrengimų perduodama rankoms [HN 51:2003; HN 59:1996].

Vibracija priskiriama prie veiksnių, turinčių didelį biologinį efektyvumą. Vibracijos poveikis priklauso nuo svyravimo proceso galios kontakto vietoje, poveikio laiko, poveikio krypties, kūno audinių demferuojančių savybių, rezonanso faktorių ir t. t. Ypač kenksmingos žmogui vibracijos, kurių dažnis artimas atskirų kūno dalių savaiminio svyravimo dažniui. Daugelio vidaus organų savaiminio svyravimo dažnis – 3–9 Hz, galvos (vertikalia kryptimi) – 20–30 Hz, galvos (horizontalia kryptimi) – 1,5–2 Hz, pečių juostos – 16–20 Hz. Ypač didelę reikšmę rezonansas turi regos organams. Regėjimo sutrikimai išryškėja veikiant 60–90 Hz virpesiams, kurie atitinka akių obuolių rezonansą. Veikiant vibracijai pirmiausia nukenčia nervų sistema ir analizatoriai: vestibiuliarinis, regos, jutiminis. Ilgalaikis vibracijos poveikis skatina vibroligos, lydimos biologinio audinių pažeidimo vystymąsi: rankų drebėjimą; raumenų atrofiją („baltų pirštų“ sindromas); kraujagyslių elastingumo sumažėjimą; nervų jautrumo sumažėjimas; kaulų audinių išsigimimą.

Vibroliga priklauso prie profesinių ligų, kurių veiksmingas gydymas galimas tik ankstyvojoje ligos stadijoje. Ligos vystymąsi skatina padidėjusi raumenų įtampa, žema temperatūra ir psichoemocinis stresas.

Todėl vibracijų parametrų sumažinimas, kai jie sklinda iki vibraciją juntančių objektų (gyvenamųjų pastatų), yra svarbus veiksnys, turintis socialinę ir ekonominę reikšmę.

in Kita
Vyriausybės akiratyje – uostamiesčio transporto infrastruktūra ir kultūros objektai