Vitražas suteikia interjerui iškilmingumo ir sukuria ypatingą atmosferą. Prancūzų kalboje žodis vitražas reiškia „lango stiklą“. Vitražas tapo neatsiejam interjero dalimi viduramžiais, įkūnydamas ne vien konstrukcinius privalumus, bet nuostabų grožį ir magiją. Šiandien vitražai naudojami orientuojantis daugiau į dirbtinį nei natūralų apšvietimą. Jei anksčiau pati populiariausia vitražo forma buvo vitražinis langas, tai šiandien jis virto pakabinamomis lubų bei vidaus pertvaromis. Sunku įsivaizduoti interjerą, kuriame neatsirastų vietos vitražui. Be to itin dažnai jis tampa centriniu namų dekoro akcentu, vienydamas atskiras patalpas į bendrą meninį kontekstą.
Šiuolaikiniai vitražai gaminami iš vadinamojo amerikietiškojo stiklo. Būtent JAV XIX a. pabaigoje Louisas Comfortas Tiffany ir Johnas La Farge sukūrė daugiasluoksnį stiklą, leidusį pasiekti spalvinę įvairovę, kuri buvo nežinoma ankstesniems meistrams. Taip JAV užgimė vitražinio stiklo industrija. Nuo to laiko ji nuolat vystoma, praturtinant menininkų fantaziją vis naujomis faktūromis.
Vitražais galima atskirti patalpas, jie gali atlikti baro stovo, baseino sienos ar platformos funkciją. Gyvenamosioms patalpoms jis suteiks džiaugsmo pojūtį ir niekuomet nepasirodys nuobodus. Dieną vitražas išsklaido šviesą ir įleidžia į namus saulės spindulius, paversdamas juos interjero vaivorykšte. Vakare jis atrodo lyg rafinuota nuostabių spalvų tapyba.
Kitas svarbus faktas – tokio vitražo formavimui sugaištama gerokai mažiau laiko, nei kruopščiam darbui kuriant klasikinius vitražus, susidedančius iš šimtų figūrinių stikliukų. Todėl ir tokių vitražų kaina tris–keturis kartus žemesnė nei tradicinių, kas paverčia juos prieinamesniais didesnei užsakovų auditorijai ir leidžia dažniau taikyti interjerų ir fasadų apdailai ir net meninių akcentų kūrimui soduose, skveruose ar miestų parkuose.
Pastaruoju metu itin paplito vitražai šlifuotomis briaunomis. Jų gamybos būdas labai panašus į klasikinių vitražų, skirtumas tik tas, kad panaudotų elementų briaunos nušlifuojamos. Šis „triukas“ leidžia sukurti papildomą šviesos žaidimą.
Itin originalūs vitražo variantai – veidrodiniai ir smėliasrove pagaminti vitražai. Pirmieji gaminami titano nitrido pagrindu. Gamybos metu galima sąmoningai reguliuoti veidrodžio paviršiaus atspindėjimo lygį. Antrieji (šiandien itin populiarūs) gaminami pasitelkiant trafaretą. Smėliasrove purškiamas smėlis neapsaugotą paviršių paverčią matiniu. Norint palengvinti darbus, taikomas ir lazerinis ar vandeninis stiklo pjaustymas, reguliuojamas kompiuteriu.
Populiarūs išlieka ir „kombinuoti“ vitražai, kuriuos galima vadinti originaliausiais. Pastarieji išgaunami derinant įvairiausias technologijas. Pavyzdžiui, taikomas graviravimo, apdirbimo smėliasrove ir dažymas keraminiais dažais. Tokią šiuolaikinę vitražo techniką dažnai galima matyti užmiesčio kotedžų interjeruose, pramogų bei prekybos centruose.